Tradiciniai rąstiniai namai nė iš tolo nepriartėja prie gyvenamiesiems būstams reikalingos A++ klasės. Todėl šiandien dažniausiai statomi kaip laikinam gyvenimui skirtos sodybos.

Tradiciniai rąstiniai namai niekaip neatitiktų nuo šių metų pradžios įsigaliojusios A++ energinės klasės. Net ir prieš keletą metų įvykęs perėjimas nuo B į A klasę rąstinių namų sektoriuje didelių emocijų nesukėlė, kadangi nauji reikalavimai tik padidino ribą, kurios tokie namai ir taip nebūtų pasiekę. Tradiciniu būdu kokybiškai pastatyti rąstiniai namai geriausiu atveju gali tenkinti C energinę klasę.

Tiesa, rąstus kaip statybinę medžiagą įmanoma panaudoti energiškai efektyvių namų statyboms. Kai kada galima dėti dvigubo tašo rąstų sieną, o tarpą užpildyti šilumos izoliacine medžiaga. Vis dėlto tai kainuotų gerokai brangiau. Kitos apšiltinimo rūšys iš išorės ar iš vidaus sumažina vieną pagrindinių tokių namų privalumų – natūralią kaimiškąją estetiką, taip pat užsandarina namą. Rąstinių namų ekspertai pabrėžia, kad toks namas turi būti „gyvas“ – reaguoti į drėgmės pasikeitimus ir „kvėpuoti“, kitaip tariant, sudaryti sąlygas drėgmei tarp sienų judėti natūraliai. Galiausiai, jei vis vien būtų norima statyti šiuolaikinius reikalavimus Lietuvoje atitinkantį rąstinį namą nuolatiniam gyvenimui, tektų ieškoti maždaug 70 cm storio rąstų sienojams. Net jei pavyktų tokių gauti, statybos sąmata būtų neracionaliai didelė.

Tad nenuostabu, kad rąstiniai namai šiandien daugiausia statomi kaip laikinam gyvenimui skirtos sodybos. Iš esmės šiandien savininkas, norintis statytis rąstinį namą gyventi, to padaryti negali.

Citata:Jei vis vien būtų norima statyti šiuolaikinius reikalavimus Lietuvoje atitinkantį rąstinį namą nuolatiniam gyvenimui, tektų ieškoti maždaug 70 cm storio rąstų sienojams. Net jei pavyktų tokių gauti, statybos sąmata būtų neracionaliai didelė.

Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius prisimena, kad didžiausias rąstinių namų statybos bumas vyko iki 2008 m. Tuomet buvo itin populiarios kaimo turizmo sodybos ir skubėta pasinaudoti ES parama. Po krizės išseko tiek europinių pinigų srautas, tiek bendrai susilpnėjo statybų sektorius. Šiandien šios srities verslininkus iš esmės palaiko mažesni pastatai, tokie kaip rąstinės pirtelės. Žinoma, tokie namai visuomet buvo gan nišiniai – jiems pastatyti reikia papildomų darbininkų gebėjimų, kurių arsenalas turi būti tuo platesnis, kuo daugiau autentikos ir kokybės siekiama.

Apie rąstinių namų likimą buvo kalbama jau kurį laiką. A. Kerevičius mano, kad tokiems namams ir toliau gyvuoti reikalingi du reikšmingi pokyčiai. Pirmiausia – įteisinti techninius rąstinių pastatų statybos reikalavimus, nes dabar, pašnekovo nuomone, juos stato bet kas. „Antras etapas būtų leisti įteisinti statyti rąstinius namus tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose, kaimiškose vietovėse ar netoli miško. Jie gali rasti sau vietą. Aš irgi nestatyčiau rąstinio namo mieste, šalia daugiabučių ir modernių pastatų. Manau, kad tokia išimtis turėtų būti padaryta, taip Lietuva galėtų būti dar gražesnė“, – sako pašnekovas.

Asociacijos vadovas sako kalbėjęs dėl tokių pakeitimų su Aplinkos ministerijos atstovais, tačiau išimčių ir papildytų taisyklių nėra iki šiol. Dėl šios priežasties rąstiniai gyvenamieji namai šiandien įforminami kaip sodybos. Oficialiai juose žmonės gali gyventi ne ilgiau nei keturis mėnesius per metus, tačiau pasitaiko atvejų, kai savininkai užsiregistruoja kitu adresu, o rąstinuke gyvena nuolatos.

Susikurti komfortišką gyvenimą tokiame name visiškai įmanoma. Nepaisant žemos energinės klasės, kuri lems didesnes šildymo išlaidas ir priežiūros poreikį, gyvenimas rąstiniame name iš esmės nesiskirs nuo įprastų namų. Reikia prisiminti, kad daugelis senos statybos namų Lietuvoje taip pat net iš tolo nepretenduoja į A klasę.

Didėjantys energinės klasės reikalavimai nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl rąstinių namų statybos aprimo. Šiandien žmonės dar gerai pagalvotų prieš statydamiesi rąstinius namus nuolatiniam gyvenimui, net jei ir galėtų legaliai juose gyventi, mano A. Kerevičius.

„Kokybės nebuvimas irgi nulemia mažesnį jų populiarumą. Esmė yra ne pats sienojus, kurį gali išpjauti kiekviena lentpjūvė, o tai, kaip jie tarpusavyje sujungiami, kaip suprojektuoti pamatai, pamatuoti rasos taškai, sutvarkyti šalčio tiltai, kaip namas eksploatuojamas. Būtina pastatyti tvarkingą pastatą, net jei jo sienos neturi pakankamai šiluminės varžos. 20–25 cm storio sienų rąstiniame name, kuriame viskas padaryta kokybiškai, gyventi problemų nekils“, – įsitikinęs Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas.