P. Sakalausko ir J. Mockaitytės kurtas interjeras Saulius Aliukonis
Pertvara – funkcionalus interjero akcentas
Rasa Pangonytė

Lengvos pertvaros yra geriausia išeitis, kuomet nenorime statyti sienos, bet ieškome privatumo. Be to, jos gali būti tokios puošnios!

Permatomos, erdvės neužkraunančios pertvaros – mėgstama modernistinių ir vintažinių (mid-century modern) interjerų detalė stiliaus laikas nuo laiko pasirodo ir šiuolaikiniuose interjeruose. Kai kurie užsienio dizaineriai netgi prognozuoja, kad stiklinė pertvara tarp virtuvės ir svetainės/valgomojo erdvės netruks tapti tendencija. Kokiais atvejais ir kokio stiliaus pertvaras kurdami interjerą naudoja mūsų dizaineriai?

Atskiria ir puošia

Pertvara – dažnas interjero elementas duetu dirbančių Daivos Pocevičienės ir Audronės Ambrazienės kurtuose interjeruose. „Pertvaras dažnai naudojame možose erdvėse, kai skaičiuojamas kiekvienas centimetras. Geriausias tokio tipo pertvarų dizaino dalykas yra tai, kad jos neatima vietos, nes yra plonesnės už gipso ar blokelių sieną“, – sako architektė A. Ambrazienė. Ji įsitikinusi, kad graži pertvara ne tik padeda atskirti erdves, bet gali būti nuostabus dizaino elementas, netgi pagrindinis interjero akcentas. Jos nuomone, užuot apribojusi erdves, iš tikrųjų pertvara daro jas erdvesnes.

Zonas atskiriančios pertvaros, architektės teigimu, pirmiausia įrengiamos praktiniais sumetimais, tačiau jų dizainas turi būti estetinis. „Tai daugiau nei vien funkcionalus dalykas. Galimi įvairūs modeliai, medžiagiškumas, todėl gali tapti pagrindiniu kambario akcentu“, – įsitikinusi ji.

Interjero dizainerė D. Pocevičienė sako, kad paprastai pertvarų prireikia norint atitverti praėjimą nuo pagrindinės erdvės arba sukurti priedangą. „Pertvara gali būti tarsi uždengimas, „užuovėja“, bet kartu būti ažūrinė, kad pro ją sklistų šviesa ir ji visiškai neuždengtų erdvės. Pertvaros gali pridengti, uždengti, atskirti erdves, bet kartu ir papuošti“, – kalba ji.

Projektuojant pertvarą, dizainerė pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į jos skiriamas erdves ir įvertinti poreikį: „Ar ji gali būti skaidri, peršviečiama, ažūrinė, ar reikia tarp erdvių šviesos ir matomumo. Galbūt ji turi būti visiškai uždengta ir nepermatoma, o gal pasislinkti reikalui esant“.

Nuo veidrodžių iki vijoklių

Didesnės pertvaros gali būti stabilios arba stumdomos, pagamintos iš medžio, stiklo, metalo arba iš šių medžiagų derinio: stiklo ir medžio, metalo ir stiklo. „Šiais laikais galimybės ir medžiagų pasirinkimas labai platus“, – įvertina D. Pocevičienė.

A. Ambrazienės nuomone, tiek didelėse, tiek mažose erdvėse naudinga veidrodinė pertvara. Ji ne tik efektingai atskiria erdves, bet ir suteikia atskirtoms zonoms erdvumo įspūdį.

„Jei visiško skaidrumo nereikia, tarp dviejų erdvių puikiai tiks tekstūrinis stiklas. Per jį patenka šviesa, jis padidina zonų erdvę bei suteikia dizaino efektą“, – kalba architektė.

Pasak A. Ambrazienės, šiuolaikiškuose namuose labai populiaru erdvę atskirti lentynomis: „Nors knygų lentyna padidina atskyrimo gylį, panašų į sieną, ji leidžia prasiskverbti šviesai ir suteikia vietą knygoms ar dekorui. Tokia pertvara tikrai pagerina kambario estetinį patrauklumą ir suteikia erdvės iliuziją. Kita vertus, kadangi tai tik baldas, pasikeitus poreikiams, galima ją perkelti, o dar geriau –lengvai išardyti“.

Kitas puošnios pertvaros pavyzdys – augalinė siena. Architektės pastebėjimu, gėlės ir vijokliniai augalai susilieja su struktūra, suteikdami natūralią žalumynų užpildą, o šalia tokios sienos įrengti apšvietimo taškai sukuria išskirtinį efektą.

Investicijos į pertvaras suma, D. Pocevičienės nuomone, priklauso nuo jos paskirties, reikalingumo ir reikšmės. Jeigu pertvarai numatyta tik estetinė paskirtis, ji nebus pigi. Pirmiausia dėl to, kad jos projektuojamos ir gaminamos konkrečiam interjerui.

Pataria taikytis prie konkrečios erdvės

Architektas Petras Sakalauskas sako, kad kiekvienas veiksmas interjere turi būti gerai pamatuotas, todėl jei planuojame pertvarą, ji turi būti pritaikyta konkrečiai erdvei. „Ne tai, kad pamačiau “Pintereste“ gražų paveiksliuką ir užsinorėjau to paties pas save. Kiekviena erdvė kuriama individualiai, reikia atrasti aukso viduriuką, kuris atsakytų į ten gyvenančių žmonių poreikius ir funkciją“, – kalba jis.

Be stacionarių, prie lubų ir sienų tvirtinamų pertvarų, jis pataria nepamiršti ir mobilių sienelių bei širmų, kurios suteikia galimybę lengvai ir greitai pakeisti ar padalinti erdvę, pavyzdžiui, atkirti persirengimui skirtą vietą miegamajame. „Skaidymas tokiais lengvais baldiniais sprendimais visada smagus ir nereikalauja sudėtingų statybinių veiksmų“, – mano P. Sakalauskas.

Puikiu, ekonominiu pertvaros pavyzdžiu jis vadina užuolaidas. „Pavyzdžiui, turim patalpą 6x15. Jei kas 5 metrus pakabinsime užuolaidą, turėsime 3 skirtingas patalpas. Jos gali teikti ir akustiką, ir privatumą, ir tai vienas iš paprasčiausių erdvių skaidymo metodų. Užuolaidos paprastai riboja šviesą, bet jei reikia tik jaukumo, ramybės, susikaupimo, kodėl neatskyrus jomis“, – svarsto architektas.

Kaip sako specialistas, pertvaros medžiagiškumą diktuoja ir situacija, todėl kaskartreikia įvertinti, ar mums reikia šviesos, akustikos, atskyrimo ar tik dekoro.

Poreikius ir funkcijas dažnai galima suderinti. Tokį pavyzdį jis rodo viename savo kurtų interjerų: knygų lentyna atskiria svetainę nuo koridoriaus ir suskaido didelę erdvę į kelias funkcines zonas. Ji suteikia privatumo, jaukumo, tarnauja kaip lentyna ir tv baldas, be to, praleidžia šviesą. „Teoriškai žiūrint, kam mums ta pertvara, juk turime didelę erdvę, bet šioje vietoje, kas mums iš tos erdvės. Geriau turėti tokį perregimumą, privatumo užuominą ir skirtingas funkcijas“, – sprendimą komentuoja P. Sakalauskas.

Norint išskirti atskiras zonas, bet vengiant bet kokio fizinio elemento, galima atsižvelgti į architekto patarimą ir erdvę skaidyti apšvietimo pagalba.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Architektūra architektura