Mažas, lengvas, stilingas, su aplinka susiliejantis namas, kuriame patogu ilsėtis tiek vasarą, tiek žiemą, – tokius modernaus vasarnamio bruožus išskiria architektai. Beje, žodis „ilsėtis“ čia yra vienas svarbiausių.

Klasikinė forma – nauji sprendimai

Architektūros studijos „Mes architektai“ komanda pastebi, kad poilsio namų projektavimu žmonės aktyviau pradėjo domėtis per karantiną, kai ėmė ieškoti vietų, kur galėtų pabėgti nuo miesto šurmulio, o prireikus ir dirbti. „Žmonės, įsigiję naujus sklypus, planuoja pasistatyti naują nedidelį namuką. Kai kurie planuoja iš karto kelis vasarnamius – vieną savo reikmėms, kitus kaip verslui –nuomai“, – užsakovus apibūdina architektė Vaida Čipkė.

Paprašius apibūdinti šiuolaikinį vasarnamį, architektė sako, kad šių dienų poilsio namelis – nedidelis 1 ar 1,5 aukšto, apie 70 m² ploto, pastatytas iš šiuolaikinių, ilgaamžių medžiagų. Didžiausiu skirtumu nuo anksčiau statytų vasarnamių ji vadina namelių pritaikymą žiemai – galvojant apie galimybę poilsiauti ir šaltuoju sezonu, namai statomi šiltesni, su krosnelėmis. Augančios technologinės galimybės, žmonių gyvenimo būdas ir mąstysena keičia ir vasarnamių architektūrą. „Populiarėja vadinamieji „cabin house“ mažieji vasarnamiai iš metalinių konteinerių, tačiau pastebime, kad ne visiems žmonėms patinka tokia architektūra. Dauguma renkasi tradicinę klasikinę vasarnamio formą – dvišlaitį, A-frame formos namelį“, – pasakoja architektė.

Citata:Namai statomi taip, kad aplinkai būtų padaryta kuo minimalesnė žala.

Vienu svarbiausių dalykų, projektuojant vasarnamį, ji įvardija nuo lietaus ir vėjo apsaugotą lauko terasą, nes vasarą joje praleidžiama itin daug laiko. Smalsūs, naujovėmis besidomintys žmonės architektų prašo pritaikyti ir įdomesnius sprendimus, pavyzdžiui, terasoje įrengti ofuro vonią – elegantiškesnį kaimo sodybose mėgstamo kubilo variantą.

Investuoja į architektūrą

Ji džiaugiasi, kad galvojantys apie poilsio namelį investuoja į kokybišką architektūrą ir neskuba ieškoti paprastesnių sprendimų – pirkti kraštovaizdžio nepuošiančio namelio ant ratų ar planuoti gremėzdiškų statinių. „Lietuviai mėgsta mūsų tradicinę architektūrą, dvišlaičius stogus, bet vis labiau linksta prie jaukaus skandinaviško stiliaus, nori daugiau minimalizmo, švaros, lengvumo. Norisi tradicinės architektūros, bet ieškome naujų detalių, medžiagų“, – apie naujos kartos vasarnamius pasakoja architektė.

Kaip pavyzdį V. Čipkė pateikia dvi studijos „Mes architektai“ projektuotų poilsio namelių, numatytų statyti ant ežero kranto, koncepcijas. „Namelio forma klasikinė, bet paieškojome gražių proporcijų. Graži stogo konstrukcija daro pastatą išskirtinį. 60 kv. m namelyje suprojektavome bendrą erdvę su virtuve, valgomuoju, svetaine, pora miegamųjų, dušu ir tualetu, pirtelę, sandėliuką. Pastato galinėje pusėje padarytas mini kiemelis su lauko dušu ties pirtele“, – šiaudais dengto namo projektą pristato ji. Kita studijos paruošta koncepcija – į išraiškingą reljefą įsiliejanti A-frame tipo namelio interpretacija. 60 kv. m namelis, kuriame be patogios gyvenamosios erdvės suplanuota pirtis bei sandėliukas, išsiskiria didele po stogu esančia terasa.

Vieta, kurioje ilsimasi

V. Čipkė pastebi, kad keičiasi ir naujus vasarnamius planuojančių žmonių poreikiai bei poilsio supratimas. „Anksčiau vasarnamiai buvo vieta, kur važiuoji pjauti žolės, ravėti, o dabar žmonės bėga nuo miesto ten, kur galima ramiai pabūti, pailsėti“, – sako ji. Pasikeitęs požiūris lemia ir pagalbinių statinių projektavimą bei interjero planavimą: didelius ūkinius pastatus keičia 3–4 kv. m sandėliukai, nameliai apstatomi minimaliai – tik tiek, kiek reikia. Studijos architektų nuomone, keturių asmenų šeimai visiškai užtenka 40 kv. m namuko, o 50–60 kv. m ploto vasarnamyje jau gali tilpti ir pirtelė, ir sandėlis būtiniausiems įrankiams susidėti. „80 kv. m galima įsirengti tikrai komfortišką vasarnamį“, – sako V. Čipkė ir primena didelį mažo ploto namų privalumą – iki 80 kv. m ploto namams kaip nesudėtingiems statiniams paprastai nereikia statybos leidimo. „Kiti mažo vasarnamio privalumai – jį nebrangu pastatyti, antra, mažas pastatas visuomet gražiau atrodo gamtinėje aplinkoje, nedominuoja, susilieja“, – mažų namų privalumus vardija architektė.

Taikosi prie aplinkos

Aplinka yra vienas svarbiausių architektūrą lemiančių veiksnių, ypač planuojant poilsiui skirtą vietą. „Namai statomi taip, kad aplinkai būtų padaryta kuo minimalesnė žala. Jei sklype yra reljefas – namelis statomas ant kolonų, jei yra medžių – namelis įkomponuojamas tarp jų, ir panašiai“, – apie aplinkai jautrius projektavimo principus pasakoja pašnekovė.

Ji sako, kad atsižvelgiama ir į tvarumo principus: gamtos prieglobstyje pailsėti skirti nameliai dažniausiai statomi iš vietinio medžio, vietinės medžiagos – skiedros, keramika, šiaudai – dažnai pasirenkami ir apdailai.

Naujos kartos vasarnamiai ekonomiški, dažnai ir autonominiai: „Žmonės įsirengia saulės elektrines elektrai gaminti, naudoja lietaus surinkimo sistemas ar prisijungimą prie natūralaus vandens šaltinio. Svarbiausia – suteikti sau komfortą nepakenkiant aplinkai.“

Populiarina mažus namus

Mažus namelius projektuojanti ir juos populiarinanti architektė Ieva Benetė (studija „Jauku-ku“) mato pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją – žmonės nori ilsėtis gražiai ir stilingai, o požiūris, kad sodybai ar sodo nameliui apstatyti tinka seni ar namuose nederantys baldai, nyksta.

Gamtą mylinti architektė sako, kad, jos požiūriu, maži nameliai padeda prie jos priartėti, leidžia pabūti gamtoje visokiu oru, skatina pažinimą. „Mažuose nameliuose aplanko jausmas, kad galbūt tiek ir užtenka, jie sukelia minčių apie saiką ir paprastumo grožį. Manau, kai žmonės labiau pažįsta gamtą, ima ją labiau mylėti ir saugoti, tad mažų namelių populiarinimas – tarsi savotiškas būdas skatinti sąmoningumą bei saugoti gamtą“, – sako ji.

I. Benetės teigimu, kaip architektei jai svarbu, kad šiuolaikinis vasarnamis atitiktų būtent to žmogaus ar šeimos poreikius, kuriems jis skirtas. „Jeigu paklaustumėte mano, kaip žmogaus, nuomonės, manau, vasarnamyje svarbiausia išlaikyti ryšį su išore. Norėčiau tokių erdvių, kad dauguma veiklų galėtų patogiai vykti lauke, maisto gaminimas, poilsio erdvės – visgi vasarnamis man labiausiai yra apie laiko leidimą būtent lauke“, – teigia ji.

Ribota vieta improvizacijai

I. Benetė sako, kad vasarnamių stilistiką ir architektūrą daugiausia lemia bendra užsakovo ir architekto vizija. Įtaką taip pat daro ir aplinka, kurioje namelis projektuojamas, o idėjų formai ar medžiagų pasirinkimui galima pasisemti ir iš gamtos, aplinkinių pastatų, net iš vietos istorijos. Architektės nuomone, svarbiausias veiksnys yra vieta: „Maži nameliai ar sodybos yra skirti pabėgti į gamtą ir pailsėti joje. Tad projektuojant tokius namus labai svarbu išgauti ir išlaikyti tą lauko ir vidaus ryšį. Patogios terasos, tinkamai parinktos patalpų kryptys, į raminančius vaizdus orientuoti langai padeda sukurti poilsiui tinkamą atmosferą.“

Citata:Mažuose nameliuose aplanko jausmas, kad galbūt tiek ir užtenka, jie sukelia minčių apie saiką ir paprastumo grožį.

Architektė sako, kad mažuose nameliuose daug vietos improvizacijai nebelieka, todėl juos projektuojant reikia gerai apgalvoti kiekvieną vietą, kiek, kokių daiktų ir kur bus padėta. „Tokiuose nameliuose dažniausiai naudojami įmontuojami baldai arba iš anksto pasirinkti tikslūs modeliai, kad erdvė būtų racionaliai išnaudota“, – aiškina I. Benetė ir pataria iš anksto išsigryninti prioritetus: kas svarbiausia namelyje turi būti ir kokią pagrindinę funkciją jis atliks.

Šiuolaikiniai vasarnamiai maži ir projektuojami konkrečių žmonių poreikiams. Tačiau, kaip sako I. Benetė, tai nereiškia, kad juose nelaukiama svečių. „Svetingi žmonės visada randa būdų, kaip priimti svečią, kad ir kiek vietos turėtų, o tie, kurie svečių nemėgsta, ras priežasčių, kodėl jų nereikia kviesti. Aišku, viską sutalpinti mažame namelyje sudėtingiau, bet dauguma į gamtą pabūti su draugais važiuojame vasarą, kai galima miegoti palapinėje ar net lauke. O kalbant apie nakvynę viduje, išskleidžiama sofa ar ištraukiama lova neretai būna skirta svečiams ir mažuose nameliuose“, – sako ji.

Populiarėja nameliai medžiuose

Mažiems statiniams simpatizuojanti architektė I. Benetė siūlo ir netradicinius sprendimus – projektuoja namus medžiuose. Namelių medžiuose projektavimo ypatybių Vokietijoje mokiusis specialistė džiaugiasi, kad besidominčių tokiais neįprastais nameliais atsiranda ir Lietuvoje. „Tokio namelio pagrindinis ypatumas tas, kad jis turi labai derėti su medžiais, nes jie tampa arba namelio konstrukcine atrama, arba yra integruojami kuo arčiau“, – aiškina ji.

Architektės teigimu, namelio medyje statybos ypatumai priklauso nuo namelio tvirtinimo pasirinkimo: konstrukcija tvirtinama į medį ar daromi poliai. Bet kuriuo atveju esą reikia atsižvelgti į medžio judėjimą ir augimą. „Tokio namelio statyba ypatinga ir tuo, kad statant visas veiksmas vyksta aukščiau, tad visas medžiagas ir įrankius reikia kelti į viršų ir daug laipioti“, – juokiasi namelių medžiuose projektuotoja.