Trečius metus VILNIUS TECH Statybinių medžiagų instituto Betono technologijų laboratorijoje vykstantys statybos technologijos iš molio ir kanapių kūrimo darbai eina į pabaigą. Tačiau tai – tik vienas ilgo proceso etapas. Apie unikalią technologiją, kuri turėtų tapti proveržiu ekologiškų namų statyboje, kalbamės su kūrėjų komandos nariais: UAB „NIT“ projektų vadovu dr. Valdu Balkevičiumi, VILNIUS TECH Statybinių medžiagų instituto Betono technologijų laboratorijos vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Ina Pundiene ir vyresniaisiais mokslo darbuotojais dr. Jolanta Pranckevičiene, dr. Modestu Kligiu ir dr. Giedriumi Girsku.

Molio ir kanapių spalių mišinys pristatomas kaip pirmoji moksliniais tyrimais grįsta ekostatybos technologija. Ar tai reiškia, kad visi iš šiaudų, molio ir panašių medžiagų Lietuvoje statomi namai tėra ekologinės statybos entuziastų eksperimentai?

M. Kligys:

Ekologiška statyba pasaulyje vystosi gana sparčiai. Pavyzdžiui, Olandijoje yra mokslo įstaigos, kurios konkrečiai specializuojasi šioje srityje. Ten ekologiškos technologijos jau žinomos senokai ir yra sparčiai vystomos. Lietuvoje tai tik entuziastų, žmonių, kurie turi asmenines patirtis, sritis. Verslo atėjimo į šią nišą iki šiol nebuvo, nes tai menkai žinoma, todėl ne visai patraukli, sritis. O nežinoma dėl to, kad nėra konkrečių skaičių. Susirinkę tarpusavyje žmonės kalba, kad turi tam tikrų patirčių, kad jie pastatė, kad jiems išeina, bet negali pateikti aiškios analizės, su skaičiais, išvadomis ir rekomendacijomis kaip tai reikėtų atlikti teisingai. Viskas remiasi tik skirtinga žmonių patirtimi. Verslas neateina, nes jis neturi kaip užsikabinti, jiems reikia aiškių rodiklių: iš ko ir ką galima statyti ir ką gausime pastatę?

Kas paskatino imtis šios technologijos kūrimo? Apskritai, ar matote susidomėjimą, netradicinių ekologiškų medžiagų poreikį?

V. Balkevičius:

Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie domisi ekologine statyba, todėl verslas į tai pradeda žiūrėti kaip į nišą. Kai verslas pradeda ieškoti, atsiranda žmonių su moksline patirtimi ir kompetencijomis. Jie pasako, kad gali tai įgyvendinti. Taip gimsta projektai. Šitas projektas atsirado iš žmonių, kurie yra suinteresuoti gyventi ekologiškai. Tada atsirado verslas, kuris pamatė perspektyvą, ir atsirado mokslininkai, kurie pasakė, kad gali tai padaryti mokslo plotmėje.

Projekto pareiškėjas, mikroklimato sprendimais pastatuose užsiimanti UAB „NIT“, mato perspektyvą, kad gali išplėsti savo veiklos sritį ekologiškos statybos linkme. Juolab, kad šioje kompanijoje dirba ekologiškoms idėjoms prijaučiantys žmonės. Taip ir gimė šis projektas.

Papasakokite apie šį mišinį. Kokiomis savybėmis, ypatybėmis jis išsiskiria?

Kodėl pasirinktos būtent tokios medžiagos?

G. Girskas:

Kuriant naują produktą turi būti mokslinis naujumas, inovatyvumas, mokslininkai turi eiti takais, kurie dar nepraminti. Tokia kompozicija, toks medžiagų derinys buvo mažiausiai tyrinėtas. Molis – specifinė medžiaga, praktikoje jį naudojant atsiranda tam tikrų problemų. Nedegtas molis dažniausiai naudojamas židiniams mūryti, pagal senas tradicijas iš jo statomi itin tvirti namai. Tačiau žmonės, pasistatę molinius namus, gali pateikti visą sąrašą problemų. Pavyzdžiui, molis „vaikšto“, todėl sienose pradeda formuotis plyšiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl nedegtas molis nėra plačiai naudojamas statybose. Kurdami šią technologiją mes turime užtikrinti, kad molis nevaikščios, nesusitraukinės, nereikės kasmet lopyti sienose atsiradusių plyšių.

Citata:Pagrindinė kompozicijos medžiaga – nedegtas molis, tuomet kanapių spaliai ir įvairūs natūralūs, žmogaus sveikatai nekenksmingi priedai.

Molio ir kanapių spalių kompozicija nėra labai populiari ir plačiai tyrinėta. Pagrindinė kompozicijos medžiaga – nedegtas molis, tuomet kanapių spaliai ir įvairūs natūralūs, žmogaus sveikatai nekenksmingi priedai. Kanapių spaliai šiame mišinyje naudojami kaip užpildas, jie gaminiui suteikia tam tikras geras savybes. Lietuvoje skirtingi produktai iš kanapių šiuo metu yra labai populiarūs, o kai vykdai tokį mokslinį projektą, turi būti perspektyvi idėja, apjungianti tiek naudojamas žaliavas, tiek ir siekiamus sukurti naujus gaminius.

Tai konstrukcinė medžiaga, skirta mažaaukštei (t.y iki 2 aukštų) pastatų statybai. Gniuždymo stipris – 3 megapaskaliai (MPa), tankis 700-800 kg/m³, o jos šiluminė varža atitinka keramzitinių blokelių rodiklius.

Molio ir kanapių spalių mišinys turi malonų duonos kvapą. Ar jis neišnyks, žinosime tik po kelerių metų, kuomet realiomis sąlygomis testuosime mūsų sukurtą technologiją, tam tikslui pastatytuose prototipuose, kurie ir yra šio projekto esmė.

Papasakokite, kaip vyksta medžiagos testavimas.

J. Pranckevičienė:

Pagrindiniai moksliniai tyrimai yra kaip ir baigti, dabar yra prototipų darymo etapas. Bet mokslas niekada nesibaigia: darai prototipus, testuoji, vėl grįžti į mokslą. Viskas vyksta laboratorijoje, paskui eisime į praktiką. Testuojant medžiagą reikia atlikti stipruminių savybių, šilumos laidumo, hidroterminių savybių, tirpumo vandenyje ir kitus testus, vėliau nagrinėjame mikro ir makrostruktūrą. Vienas iš svarbesnių aspektų – atsparumas šalčiui ir drėgmės poveikiui.

Prie šio projekto dirba 12 žmonių komanda – tai universiteto mokslininkai ir pareiškėjo darbuotojai.

Kada planuojate šią medžiagą panaudoti praktikoje, pastatyti eksperimentinius namus? Kaip atrodo tokių namų statyba?

V. Balkevičius:

Prototipai bus pastatyti šiais metais, tuomet bent 2-3 metus juos stebėsime.

Toks namas pastatomas per 2-3 mėnesius. Statybai naudojamas standartinis pamatas, ant jo statoma siena iš molio ir kanapių mišinio. Mes komplektuojame įrangą ir aparatūrą, su kuria vietoje galime daryti mišinius ir formuoti sienas. Ar iš gauto mišinio bus daromi blokeliai, ar formuojamas monolitas, dar sprendžiame.

Antras namas bus karkasinis. Jam statyti kuriame dar vieną, ne konstrukcinį, o labai lengvą mišinį, vien tik iš jo laikančios sienos suformuoti nepavyks. Iš tokių pat žaliavų kuriame ir termoizoliacinę medžiagą, išorinį bei vidinį tinkus. Tinkuoti sienas ar ne – žmogaus pasirinkimas, tačiau dėl formavimo metu gaunamos specifinės tekstūros, jos yra gražios pačios iš savęs. Prototipų stogo konstrukcija taip pat bus ekologiška, dangą sudarys medinės čerpės.

Reikia paminėti, kad molio ir kanapių mišinys nėra ta medžiaga, su kuria galima pasiekti pastato A++ energinę klasę. Norint tai padaryti, namą reikėtų papildomai apšiltinti. Tam drąsiai galima naudoti ekovatą.

Ekologinė statyba Lietuvoje dar nėra iki galo išspręsta. Praktiškai visoje Europoje statomi ekologiški namai, o Lietuvoje viskas nuėjo į pastatų A++ energinę klasę ir ekologiją visi pamiršo. Pastatyti ekologišką A++ energinės klasės namą iš principo yra neįmanoma. Manau, ateityje ekologiškai statybai Lietuvoje turės atsirasti nauji reikalavimai.

I. Pundienė:

Šie prototipai mums, kaip mokslininkams, puiki galimybė sekti įvairius procesus, stebėti, kas vyksta su mūsų sukurtomis medžiagomis. Tai suteiks naujų idėjų, ką mes dar galime ateityje tobulinti ir gerinti. Tai neįkainojama galimybė – stebėti, ką esame sukūrę.

Turėdami konkrečius sprendimus, galėsime bendradarbiauti ir su kitais mūsų regiono šalių verslo ir mokslo atstovais.

Vienas iš ekologijos principų – vietiniai produktai. Naudojate tik vietines žaliavas? Kuo ypatingas šiame mišinyje naudojamas molis?

J. Pranckevičienė:

Naudojame tik vietines medžiagas. Mūsų kuriamam mišiniui tinka lietuviškas molis, kurio šalyje turime daug. Jam nėra specialių reikalavimų, todėl, jei žmogus turi žemės sklypą, o jame yra molio, jis gali jį kasti ir statytis namą.

Kanapių žaliava taip pat ne problema. Prie Kauno jau turime gamyklą, kuri gamina kanapių spalius.

Vietinės medžiagos nėra brangios. Skaičiuojame, kad šis statybos būdas, palyginus su tradiciniais, atpigs 30 proc. Žinoma, kalbame apie savikainą.

Kaip ši technologija riboja, o gal atvirkščiai – išplečia – architektūrinius sprendimus?

G. Girskas:

Jos galimybės neribotos. Architektas gali pasiūlyti namą, kuriame bus labai patogi aplinka, geras mikroklimatas.

Tai medžiaga, kurią galima išformuoti pagal poreikį. Na, kol kas gal nelabai įsivaizduoju tik kupolinio namo.

M. Kligys:

Ši medžiaga palanki netradiciniams architektūriniams sprendimams. Išgauti įdomesnę formą su ja paprasčiau, nei statant iš plytų ar blokelių.

Kokius dar tokios statybų technologijos privalumus išskirtumėte?

V. Balkevičius:

Privalumas, kad tai yra sprendimai, kuriuos žmogus gali padaryti pats. Mūsų tikslas ne tik verslas, bet ir noras pasidalinti su visuomene žiniomis, duoti žmonėms įrankį. Galima nesamdyti jokios statybų kompanijos, o su turimais įrankiais pačiam pasistatyti sau namą.

I. Pundienė:

Mes įpratę statyti namus keliems amžiams. Tokie molio ir kanapių namai gali būti santykinai nebrangūs ir nestovėti šimtmečius. Jie tvirti, bet norint nesudėtinga juos nugriauti ir tas pačias medžiagas panaudoti naujose statybose neteršiant aplinkos. Dabar statybiniame lauže sukauptas didžiulis kiekis energijos, kuris tiesiog guli sąvartynuose. Kalbėdami apie šią medžiagą, galime drąsiai vystyti žiedinės ekonomikos principą.

Kalbant apie ekologinę statybą, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

V. Balkevičius:

Lietuvoje viskas laikosi iš entuziastų. Ekologinė statyba Europoje užima iki 20 proc. rinkos. Mums iki to dar eiti ir eiti.

I. Pundienė:

Aš įsivaizduoju, kad turi būti ir kitoks valstybės požiūris, susidomėjimas, kurio kol kas nejaučiame. Paprastai tokie dalykai remiami ir politiškai, ir finansiškai.

Citata:Pasaulis jau yra priėjęs ribą, kai ima trūkti žaliavų statybinėms medžiagoms gaminti, smėlio jau praktiškai nebėra.

M. Kligys:

Ant namų stogų šiuo metu įrengiamoms saulės elektrinėms skiriama apie 30 proc. parama. Kodėl tokios paramos nesuteikti ekologiško namo statyboms? Jei, tarkime, 30 proc. būtų finansuojamas ekologiškų medžiagų (pagamintų iš perdirbtų antrinių žaliavų arba iš atsinaujinančių išteklių) įsigijimas, besidominčių tokia statyba atsirastų daugiau. Pastebėjau, kad kartais pavieniai entuziastai nebūtinai orientuojasi į ekologiją, o bando viską padaryti kaip galima pigiau. Išsikasa tvenkinį, iš gauto molio savomis jėgomis pasistato namą. Sutaupoma nemaža pinigų suma statybinėms medžiagoms, jų transportavimui. Veikia nemažas pigumo faktorius. Jei valstybė bent iš dalies tokią idėją paremtų, galbūt Lietuvoje atsirastų daugiau kokybiškų ekologiškų namų.

Kaip manote, per laiko Lietuvoje galėtų įsibėgėti ekologinė statyba?

M. Kligys:

Priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Matome, kad dabartinis jaunimas jau yra kitoks, kitaip žiūri į mūsų planetą, jos išsaugojimą, daiktus ir jų besaikį vartojimą. Jei nuo mažų dienų vaikus mokytume ne tik rūšiuoti, bet ir ekologiškai gyventi, gal net statyti, taip galvojant ką po savęs paliksi ateinančioms kartoms, manau, po tam tikro laiko ekologinė statyba turėtų nemažą populiarumą Lietuvoje. Gal tikrai nereikia tradicinio namo, kuris stovėtų 100-200 metų, gal užtenka, kad jis atitarnautų 40-60 metų? Juk gyventi tame pačiame name nusibosta, keičiasi mados, žmonių poreikiai, finansinės galimybės. Gal reikia tokio, kurį palikuonys galėtų nusigriauti, iš naujo užsimaišyti mišinį ir vėl pasistatyti naują, atitinkantį tų dienų madas ir poreikius?

Statybos sektoriuje daugiausiai naudojamos iškastinės žaliavos. Iš gamtos imame daug, o kas liks mūsų anūkams ir proanūkiams? Juk žmonių pasaulyje nemažėja. Žiūrint iš šitos prizmės, reikės ieškoti medžiagų iš atsinaujinančių išteklių, naudoti vietines antrines žaliavas. Kai statyba išbrangs tiek, kad žmonės galės tik pasvajoti apie namą iš tradicinių statybinių medžiagų, bus pradėta ieškoti kitų alternatyvų, ir tie, kas jas atras, džiaugsis radę kitokią gyvenimo kokybę.

I. Pundienė:

Pasaulis jau yra priėjęs ribą, kai ima trūkti žaliavų statybinėms medžiagoms gaminti, smėlio jau praktiškai nebėra. Jeigu bus daromi politiniai sprendimai, netrukus turėtume pajudėti ekologiškumo linkme.