Statysiantiems naujus namus nuo šiol galios griežtesnis reglamentas, tačiau statybų sektorius tai pasitinka be panikos. Nesibaiminti reikėtų ir būsimam namų savininkui. Štai kas laukia kitais metais.

Į naują tvaresnę dabartį gyvenamieji namai perėjo labai greitai. Dar 2016 m. viduryje statėme B energinės klasės namus, tačiau jau netrukus bus peršokta į šiuolaikiškiausią A++ klasę. Tokie namai bus šiltesni ir turės bent iš dalies gaminti atsinaujinančią energiją. Nauji gyvenamųjų namų statybų reikalavimai įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d.

Prieš kiekvieną žingsnį naujos energinės klasės link buvo skubančių pasiruošti statybos leidimą, kad dar būtų galima vadovautis senuoju, mažiau griežtesniu reglamentu. Kai skaitysite šį žurnalo numerį, tam jau greičiausiai bus per vėlu, tačiau neverta nusiminti. Šįsyk šuolis tarp dviejų energinių klasių buvo labai nedidelis, sako ekspertai.

Paprašius įvardyti pagrindinius reikalavimų pokyčius, UAB „Taupūs namai“ architektas, Vokietijos pasyvaus namo instituto sertifikuotas projektuotojas Rimvydas Adomaitis išskyrė šiuos keturis aspektus:

• Nuo šiol didžiąją (daugiau nei 50 proc.) sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti įdiegtų atsinaujinančių išteklių energija. Tai nėra naujiena, nes atsinaujinančius išteklius vis dažniau naudoja ir senų namų savininkai, o naujakuriai irgi nebūtinai stengiasi sutilpti į minimalius statybų reikalavimus.

• Rekuperacinė sistema turi būti efektyvesnė, sistemų su šilumogrąža efektyvumas turės būti ne mažesnis kaip 80 proc. Rekuperacija irgi nėra naujiena – nors reglamentas jos turėti neįpareigoja, tai pats paprasčiausias būdas esant dabartinėms taisyklėms užtikrinti vėdinimą, šildymo efektyvumą ir kartu pasiekti reikiamą klasę. Projektuojant naujus namus, A+ rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m³, o A++ klasėje šis rodiklis turėtų būti ne didesnis nei 0,45 Wh/m³.

• Didesnio efektyvumo šilumos šaltinis. Tam labiausiai tinka geoterminė šiluma. Iš esmės dauguma šilumos siurblių jau dabar tenkina A++ reikalavimus. Ligi šiol buvę tradiciniai šildymo sprendimai, tokie kaip dujiniai ar kietojo kuro katilai, tampa neefektyvūs, o gerokai sandaresniame name įrengti modernūs šilumos siurbliai, atvirkščiai, neišeikvoja tiek energijos, kiek anksčiau.

• Padidėja ir šilumos izoliacijos reikalavimai. A++ klasės namuose turėtų būti įrengtos apie 15 proc. šiltesnės atitvaros, palyginti su A+ klase.

Jei nespėjote susitvarkyti dokumentų A+ namo sprendimui bijodami griežtėjančių reikalavimų, nieko nepralošėte, sako ekspertai, nes šie du energiniai žingsniai per daug nesiskiria nei namo inžinerinių sistemų sudėtingumu, nei kaina.

„Nereikėjo tikėti gąsdinimais, kad būtina skubėti gauti statybos leidimą iki 2021 m. Vyrauja nuomonė, kad, didėjant pastato energinio naudingumo reikalavimams, jo statybos kaina taip pat padidėja. Taip yra iš tiesų, bet, jei paskaičiuosite, pamatysite, kad skirtumas tarp A klasės 180 m2 namo šiluminio apvalkalo, skaičiuojant pamatą, lauko sienas, langus, duris ir stogą, ir A+ klasės yra apie 700 eurų“, – skaičiuoja R. Adomaitis.

Jis taip pat skaičiuoja, kad skirtumas tarp A+ ir A++ reikalavimus tenkinančio rekuperatoriaus galėtų būti keli šimtai eurų. Be to, įrengiamoms saulės elektrinėms teikiama ir valstybės parama, siekianti 243 arba 323 eurus vienam kilovatui, palengvinsianti tokių šaltinių atsipirkimą. 10 kW saulės elektrinės kaina, įskaičiavus paramą, galėtų būti apie 6 tūkst. eurų.

Visgi ekspertas pabrėžia, kad pamatuoti tikrąją pokyčių kainą yra gana sunku, nes nėra idealaus atspirties taško. Norint tiksliai apskaičiuoti pabrangimą, reikėtų pastatyti minimalius A+ reikalavimus atitinkantį namą ir lyginti su juo. Tačiau realybėje namų savininkai nebūtinai stengsis išsiversti su kuo mažesnėmis išlaidomis. R. Adomaitis prisimena pavyzdį, kai vienas užsakovas vietoje 10 tūkst. kainuojančių plastikinių langų, kurie būtų visiškai atitikę tuometinius energinius reikalavimus, dėl estetikos įsistatė dvigubai daugiau kainavusius medinius aliuminiu kaustytus langus.

Čia išryškėja banali tiesa – kiekvieno skonis individualus. Kaip ir suvokimas, kas yra brangu, o kas – racionalu. Iš dalies čia veikia ir namo savininkų ar rangovų apsukrumas bei patirtis – statybos medžiagų ar inžinerinių mazgų kainos rinkoje irgi gali skirtis, tad, turint mažiau patirties ar perkant brangiau, šalia statomas identiškas B klasės namas teoriškai gali kainuoti netgi brangiau.

Vis tik vertinant kainas geriau žvelgti ne į netolimą praeitį, o į kiek tolimesnę ateitį. Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje namai vis dažniau nusikrato nuo seno susiformavusio atžaloms paliekamos tvirtovės įvaizdžio. Populiarėja požiūris į namą kaip į produktą – jis turi būti ilgalaikis, bet ne amžinas. Parduoti savo namą tampa įprasta, kai pasikeičia šeimos poreikiai, užauga vaikai ar pagerėjus finansinei situacijai kišenė leidžia keltis į geresnę vietą. Namų savininkai, kurie 2016 m. vertėsi per galvą, kad atitiktų B klasės reikalavimus, jau nuo sausio turės namus, kurie pagal energinį naudingumą bus trimis kategorijomis žemiau nei galiojantis standartas. Nors namų pirkimo kriterijai ateityje kardinaliai nepasikeis, galima spėti, kad tvarumo ir taupumo svarba tik stiprės. Tad santykinai nedidelis kainų statybos skirtumas šiandien gali tapti ryškus po dešimtmečio ar dviejų.

Naujasis žingsnis pernelyg nejaudina nei projektuotojų, nei architektų. Apie tai, kad pereisime prie A++ klasės, buvo žinoma nuo 2014-ųjų, o buvę pokyčiai tapo gera platforma pasiruošti. R. Adomaitis sako, kad jau nuo A klasės reikalavimų atsiradimo beveik visiems namams projektuodavo A++ klasės reikalavimus atitinkantį šiluminį pastato apvalkalą. „Patį namą irgi modeliavome kaip A++, numatydami galimybę saulės jėgainę įsirengti ateityje. Pastaruosius keletą metų, atsiradus valstybės paramai, jas projektuojame ant visų namų“, – sako jis.

Statybų sektorius irgi pasiruošęs – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad pats didžiausias iššūkis buvo perėjimas iš B į A klasę. „Šioje vietoje projektuotojams reikėjo nemažai žinių, aprašų, kuo jos skiriasi ir kokie sprendiniai turi būti įgyvendinami. Dabar klausimas yra paprastesnis, nes reikia suprojektuoti ir integruoti energijos generavimo sistemą. Pats statinys ir pagrindiniai sandarumo bei atitvarų klausimai jau išspręsti. Energiją generuojančio įrenginio integracija nepareikalaus tiek laiko technologiją įsisavinti ar suprasti. Individualių namų statytojai turėtų pajusti mažiausiai pokyčių“, – sako D. Gedvilas.

Kiek daugiau rūpesčių laukia tų statytojų, kurie įrenginės daugiabučius. „Statybų sektorius tikrai nevienodai reaguos į šiuos pakeitimus. Daugiabučių gyvenamųjų namų vystytojai tai vertins kaip papildomą finansinę naštą, nes dar nedaugelis būsto pirkėjų nori nusipirkti ne kvadratinius metrus maksimaliai geroje miesto vietoje, o komfortą“, – teigia asociacijos vadovas.

Naujasis lietuviškas namas

Pastatų energinio efektyvinimo keliu einama jau penkerius metus. Nors toks greitas tempas kai kam iš pradžių atrodė per staigus, individualių namų statybų rinkoje esminio lūžio nebus. Tai galime pamatyti iš praėjusių žingsnių.

Nors prognozuojama, kad namų statybos kaina turėtų kiek paaugti dėl naujoviškesnių sprendimų, tie, kurie pasiryžo statytis namą, didelių kompromisų dėl namų dydžio nedarys. Mažesni namai nebūtinai yra pigesni, be to, mažesniame plote sunkiau pasiekti reikiamus energinius dydžius.

„Pastatų energinės klasės didėjimas tikrai nėra namų dydį lemiantis veiksnys. Seminaruose visada pabrėžiu, kad pastatų kainai reikšmingą įtaką daro ne jų energinio naudingumo klasė, o neracionalus architektūros, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų pasirinkimas, statant atsirandančios klaidos ir vykdomi projekto patobulinimai bei pakeitimai“, – sako R. Adomaitis.

Jei pasiekus paskutinę energinę klasę namai ir keisis, tai greičiausiai ne dėl kintančių reikalavimų. Iš senesnių laikų atėjęs tradicinis lietuviško namo išplanavimo, dydžio ir eksploatavimo supratimas jau kurį laiką kinta dėl kitokio gyvenimo stiliaus: atsisakoma rūsio, kartais garažo, naudojamos modernios medžiagos, patogesnis šildymas ir taip toliau. Prognozuojama, kad dabartinė COVID-19 pandemija paskatins žmones labiau vertinti asmeninę erdvę, todėl bent kol kas namų ploto mažėjimo prielaidų nematyti.

„Perversmas socialinėje plotmėje yra akivaizdus, po pandemijos gali atsirasti naujų poreikių. Kaip jie keisis, galime bandyti klausti nebent vizionierių. Tiesa, didelių patalpų poreikis gali ir sumažėti, nes kaip visuomet žmonės pirks būstus pagal gaunamas pajamas. Bet nelabai tikiu, kad gyvenamasis plotas sumažėtų labai ženkliai. Tikėtina, kad tam tikro ploto poreikis liks, nes žmonės jaus, kad erdvė suteikia komforto“, – sako D. Gedvilas.

Naujos energinės klasės įvedimas greičiausiai nebus ir lietuvišką gyvenamųjų namų architektūrą keičiantis veiksnys. Ant stogų pamatysime daugiau saulės elementų, tačiau juos įsirengia ir kitų klasių būstus turintys namų savininkai. Anksčiau sklandę mitai, kad energiškai efektyvūs būstai būtinai turi būti tarsi neišraiškingos dėžutės su kuo siauresniais langais, buvo paneigti praktiškai. Nors A++ klasės name efektyvumui teikiamas prioritetas, geras architektas ras būdų išryškinti jo individualumą ir sukurti komfortiškas sąlygas. „A++, A+ ar B klasės namų išoriškai neatskirsite. Nebent eidami pro šalį matysite iš dūmtraukio rūkstant dūmus – tuomet tai tikrai nebus A++ klasės būstas. Saulės baterijos ar vandeniui šildyti naudojami saulės kolektoriai gali būti ant bet kurios klasės pastato. Vis dėlto suprantanti akis gali atskirti aukščiausios komforto klasės namus nuo kitų“, – sakė R. Adomaitis.

Komfortas svarbus ne tik gyvenant, bet ir pačių statybų metu. Nors šiltesnės žiemos leidžia pailginti statybų sezoną, rinka susiduria ir su kitais kliuviniais, tokiais kaip statybininkų darbo jėgos trūkumas, dėl to jų paslaugos brangsta ir reikia ilgiau laukti.

Kadangi laikas šiandien yra brangiausia valiuta, D. Gedvilo teigimu, savininkai gali pagalvoti apie tokius sprendimus, kurie leistų kuo mažiau užtrukti statybvietėje. Vienas tokių variantų yra surenkami namai. Šis metodas ne tik mažai pavaldus oro sąlygoms, bet ir leidžia pasiekti didesnę darbų kokybę kontroliuojamoje aplinkoje.

„Kiekvienas žmogus turi įvertinti, ar jis „kankinsis“ statydamas pats, ar nusipirks pastatytą namą. Statybininkų rinkoje dabar trūksta ir kartais darbų imamės patys, galvodami, kad sutaupysime. Bet nebūdami profesionalai galime pridaryti klaidų. Reikia pačiam pasverti, ar toks požiūris vertingas. Kad ir kaip nutartumėte daryti, patariu rinktis inovatyvias technologijas, nepasilikti su senais sprendimais“, – sako D. Gedvilas.

Viskas prasideda nuo brėžinio

Šaltasis metų periodas vis dar yra puikus metas apgalvoti savo būsimų namų planus ir pradėti jiems ruoštis. Abu pašnekovai pabrėžia, kad šiais laikais, kai reikia atitikti gana reiklius kriterijus, geras projektas kaip niekada svarbus.

„Griežtai nepatarčiau taupyti namo projekto rengimo etapui, sąmatos skaičiavimams, projektavimo metu renkantis medžiagas, gaminius ir įrenginius, taip pat konsultacijoms ieškant optimalių sprendimų. Žinių stokojantis namo savininkas yra nesąžiningų statybininkų džiaugsmas, tokiam užsakovui galima įsiūlyti bet ką. Individualioje statyboje yra dar daug savamokslių, kurie eina savo išarta vaga ir nežiūri į naujus, efektyvesnius sprendimus. Sunku atstovauti visų statytojų nuomonei, nes skiriasi kiekvieno mūsų gyvenimo būdas, išsilavinimas ir finansinės galimybės. Tačiau manau, kad šiandien pagrindinis klausimas yra ne energinio naudingumo klasė ir ne šildymo kaštai, o tai, kaip pasiekti maksimalų komfortą už optimalią kainą. Čia labai svarbi edukacija ir geri, laiko išbandyti ir pasitikėjimo verti pavyzdžiai, kurių Lietuvoje kasmet daugėja“, – pastebi R. Adomaitis.

D. Gedvilas sako, kad tokiais atvejais itin išryškėja skaitmenizuotų projektų privalumai. Tokie metodai kaip BIM (Building Information Modeling, liet. statybos informacijos modeliavimas) leidžia skaitmeniniu būdu „pastatyti“ namą ir atlikti įvairias simuliacijas. Privačiam namui išsamus projektas gali būti per brangus, bet D. Gedvilas teigia, kad trimatis vaizdas, energinė, triukšmo, apšviestumo simuliacija galėtų būti naudinga matuojant išlaidas ne tik statybų, bet ir gyvenimo laikotarpiu.

„Keliant klausimą dėl kainų, visada reikėtų padaryti gyvavimo ciklo kaštų ir naudos analizę. Be skaitmeninių technologijų neįmanoma prognozuoti, kiek statinys pareikalaus iš savininko mokėti už jo išlaikymą. Nuolatinių išlaidų paprastai nevertiname, žmogus žiūri į pirmines. Tokios informacijos nuvertinimas lemia, kad pasirenkamos pigios technologijos, o išlaidų augimas ateityje ignoruojamas. Šiandien paklausus, kiek išleidžia būstui, bet kuris gyventojas sunkiai tai pasakytų. Statant mažai energijos naudojančius išmaniuosius namus, pirminė investicija būna didesnė, bet vėliau jo išlaikymo kaina smarkiai sumažėja. Turėtume vis dažniau kalbėti apie viso pastato gyvavimo ciklo informaciją“, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Primiršta „klasė“ – RĄ++

Norintiems gyventi apsuptiems gamtos, romantikos ir tradicijų geriausia ieškoti puikioje vietoje esančio sklypo ir rinktis kuo natūralesnes statybines medžiagas. Šiais laikais jas vis vien reikės derinti su naujomis efektyvesnėmis technologijomis. Vis dėlto reikliausiems autentikos mėgėjams gali nepakakti ir to.

Tradiciniai rąstiniai namai nuo 2021 m. įsigaliosiančios A++ energinės klasės niekaip nebeatitiktų. Net ir prieš keletą metų įvykęs perėjimas nuo B į A klasę rąstinių namų sektoriuje didelių emocijų nesukėlė, kadangi nauji reikalavimai tik padidino ribą, kurios tokie namai ir taip nebūtų pasiekę. Tradiciniu būdu kokybiškai pastatyti rąstiniai namai geriausiu atveju gali tenkinti C energinę klasę.

Tiesa, rąstus kaip statybinę medžiagą įmanoma panaudoti energiškai efektyvių namų statyboms. Kai kada galima dėti dvigubo tašo rąstų sieną, o tarpą užpildyti šilumos izoliacine medžiaga. Vis dėlto tai kainuotų gerokai brangiau. Kitos apšiltinimo rūšys iš išorės ar iš vidaus sumažina vieną pagrindinių tokių namų privalumų – natūralią kaimiškąją estetiką, taip pat užsandarina namą. Rąstinių namų ekspertai pabrėžia, kad toks namas turi būti „gyvas“ – reaguoti į drėgmės pasikeitimus ir „kvėpuoti“, kitaip tariant, sudaryti sąlygas drėgmei tarp sienų judėti natūraliai. Galiausiai, jei vis vien būtų norima statyti šiuolaikinius reikalavimus Lietuvoje atitinkantį rąstinį namą nuolatiniam gyvenimui, tektų ieškoti maždaug 70 cm storio rąstų sienojams. Net jei pavyktų tokių gauti, statybos sąmata būtų neracionaliai didelė.

Tad nenuostabu, kad rąstiniai namai šiandien daugiausia statomi kaip laikinam gyvenimui skirtos sodybos. Iš esmės šiandien savininkas, norintis statytis rąstinį namą gyventi, to padaryti negali.

Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius prisimena, kad didžiausias rąstinių namų statybos bumas vyko iki 2008 m. Tuomet buvo itin populiarios kaimo turizmo sodybos ir skubėta pasinaudoti ES parama. Po krizės išseko tiek europinių pinigų srautas, tiek bendrai susilpnėjo statybų sektorius. Šiandien šios srities verslininkus iš esmės palaiko mažesni pastatai, tokie kaip rąstinės pirtelės. Žinoma, tokie namai visuomet buvo gan nišiniai – jiems pastatyti reikia papildomų darbininkų gebėjimų, kurių arsenalas turi būti tuo platesnis, kuo daugiau autentikos ir kokybės siekiama.

Apie rąstinių namų likimą buvo kalbama jau kurį laiką. A. Kerevičius mano, kad tokiems namams ir toliau gyvuoti reikalingi du reikšmingi pokyčiai. Pirmiausia – įteisinti techninius rąstinių pastatų statybos reikalavimus, nes dabar, pašnekovo nuomone, juos stato bet kas. „Antras etapas būtų leisti įteisinti statyti rąstinius namus tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose, kaimiškose vietovėse ar netoli miško. Jie gali rasti sau vietą. Aš irgi nestatyčiau rąstinio namo mieste, šalia daugiabučių ir modernių pastatų. Manau, kad tokia išimtis turėtų būti padaryta, taip Lietuva galėtų būti dar gražesnė“, – sako pašnekovas.

Asociacijos vadovas sako kalbėjęs dėl tokių pakeitimų su Aplinkos ministerijos atstovais, tačiau išimčių ir papildytų taisyklių nėra iki šiol. Dėl šios priežasties rąstiniai gyvenamieji namai šiandien įforminami kaip sodybos. Oficialiai juose žmonės gali gyventi ne ilgiau nei keturis mėnesius per metus, tačiau pasitaiko atvejų, kai savininkai užsiregistruoja kitu adresu, o rąstinuke gyvena nuolatos.

Susikurti komfortišką gyvenimą tokiame name visiškai įmanoma. Nepaisant žemos energinės klasės, kuri lems didesnes šildymo išlaidas ir priežiūros poreikį, gyvenimas rąstiniame name iš esmės nesiskirs nuo įprastų namų. Reikia prisiminti, kad daugelis senos statybos namų Lietuvoje taip pat net iš tolo nepretenduoja į A klasę.

Didėjantys energinės klasės reikalavimai nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl rąstinių namų statybos aprimo. Šiandien žmonės dar gerai pagalvotų prieš statydamiesi rąstinius namus nuolatiniam gyvenimui, net jei ir galėtų legaliai juose gyventi, mano A. Kerevičius.

„Kokybės nebuvimas irgi nulemia mažesnį jų populiarumą. Esmė yra ne pats sienojus, kurį gali išpjauti kiekviena lentpjūvė, o tai, kaip jie tarpusavyje sujungiami, kaip suprojektuoti pamatai, pamatuoti rasos taškai, sutvarkyti šalčio tiltai, kaip namas eksploatuojamas. Būtina pastatyti tvarkingą pastatą, net jei jo sienos neturi pakankamai šiluminės varžos. 20–25 cm storio sienų rąstiniame name, kuriame viskas padaryta kokybiškai, gyventi problemų nekils“, – įsitikinęs Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas.