Istoriniame Rygos (Latvija) Bierinio rajone stovintis skulptūriškas namas – subtilaus prisiderinimo prie esančios aplinkos pavyzdys. Architektai Zane Tetere-Šulce ir Kristaps Šulcs šį pastatą suprojektavo sau.

Žaliame miesto rajone sklypą įsigijusiems architektams buvo gyvybiškai svarbu, kad jų namas kuo darniau įsilietų į aplinką. „Istoriškai šiame rajone gyveno skulptoriai. Netoliese yra skulptūrų parkas su tvirtomis monolitinėmis skulptūromis. Mūsų namas taip pat tvirtas ir monolitiškas. Pastatėme jį ant žemės taip, kad netrukdytume aplinkai ir visi medžiai liktų savo vietose“, – sako namo šeimininkė, studijos „Open AD“ vadovė Z. Tetere-Šulce.

Namą supantys beržai pakoregavo ir jo konstrukciją. Anot Z. Tetere-Šulce, pradinė idėja buvo statyti vieno aukšto namą, tačiau beržai įkvėpė vertikalesnei, unikalų kraštovaizdį papildančiai struktūrai.

Nenorėdami pakenkti aplinkai ir trukdyti kaimynams, architektai nusprendė statytis surenkamą namą. Statinio dalių gamyba dirbtuvėse truko du mėnesius. Dviejų aukštų pastatui surinkti pakako dviejų savaičių. Į pietvakarius žiūrintis nuožulnus namo fasadas vizualiai sudaro slenkančios sienos įspūdį ir sukuria skulptūrišką formą.

Namo apdailai pasirinkta kokybiška estiška mediena, anot Z. Tetere-Šulce, per daugelį metų įrodžiusi savo ilgaamžiškumą ir patvarumą. „Visiems, kurie skeptiškai žiūri į medžio naudojimą statyboms, sakome, kad visuomet verta investuoti į kokybę. Problemų kyla tuomet, jei produktas nėra tinkamai išdžiovintas ir apdorotas“, – aiškina architektė.

Medis apdorotas kvėpuoti leidžiančia tamsios spalvos „Tikkurilos“ dažyve. Z. Tetere-Šulce džiaugiasi, kad sidabrinis medžio atspalvis puikiai dera su juodojo metalo langų rėmais ir natūraliai rūdyti paliktomis metalinėmis detalėmis.

Trečioji namo išorėje naudojama medžiaga – betonas – šeimininkų mėgstamiausia. Ją sutinkame prie įėjimo ir vidiniame kiemelyje.

Vienas pagrindinių teatrališko pastato elementų – langai. Kaip sako architektai, jie jungia vidų ir išorę bei užtikrina nenutrūkstamą tarpusavio ryšį. Iš vidaus langai atrodo lyg paveikslų rėmai, kuriuose fiksuojami gamtos peizažai. Žiūrint iš lauko, langai atskleidžia kiekvieno kambario funkciją ir šeimos pomėgius.

Kurdami šeimos namus architektai daug dėmesio skyrė vaikų kambariams. Erdvių, spalvingų kambarių interjerą, kaip patys sako, įkvėpė jų pačių vaikystė: palapinės, pagalvių tvirtovės ir slėptuvės.

Centrinėje namo dalyje įrengta šeimos biblioteka skatina lavinti protą ir plėsti pasaulėžiūrą.

Medžio temą tęsia ir vidaus sienų apdaila. Z. Tetere-Šulce sako, kad šį pasirinkimą lėmė praktiniai ir estetiniai motyvai. „Medis – „gyvas“, jis natūraliai juda, todėl išorės ir vidaus sienos turi „vaikščioti“ kartu. Įrengus gipso ar gipso kartono sienas jose gali atsirasti įtrūkimų. Be to, svarbu, kad medžiagos tarpusavyje derėtų. Šiuo atveju medinės sienos, betoninės grindys ir metalinės detalės užtikrina tęstinumą ir įvairiapusį dizainą“, – medžiagų pasirinkimą argumentuoja „Open AD“ studijos vadovė.

Interjere vyraujančios tamsios spalvos atskleidžia architektų skonį ir pasaulio suvokimą. Namo šeimininkė ir projekto bendraautorė sako, kad pasirinkus tokį koloritą vienu didžiausių iššūkių tapo apšvietimas. Siekiant tenkinančio rezultato teko atlikti daugybę eksperimentų.

Daugumą namuose esančių baldų projektavo patys architektai. Jie derinami su mėgstamais dizaino objektais, pavyzdžiui, iš Berlyno parsivežtomis modernistinėmis kėdėmis, nes šis dizaino laikotarpis, kaip sako Z. Tetere-Šulce, jai labai svarbus.

Foto galerija.: new_000261101_0