Ant Baltijos jūros kranto iškilusi sodyba yra stilistinės transformacijos pavyzdys, grąžinęs šiam regionui būdingą architektūrinį charakterį.

Kai latvių architektūros studijos „Open AD“ klientai Kuršo regione įsigijo sodybą, kieme stovėjo keturi tarpusavyje nederantys pastatai: pagrindinis namas, garažas, senas tvartas ir sodo namelis. Studijos architektai šiuos statinius pakeitė naujais – stilistiškai vienodais, artimesniais kadaise čia buvusios žvejų gyvenvietės tapatybei. Studijos architektai patikslina, kad naujų pastatų statybos šioje vietoje būtų neįmanomos, nes Latvijos teisės aktai draudžia statybas pakrantėje, tačiau leidžia statyti ant esamų pamatų.

„Pagrindinė projekto idėja – pagarbiai elgtis su pastatais ir kraštovaizdžiu. Pabandyti „ištrinti“ nepatogius praeities sprendimus, kad nekilnojamasis turtas nebekonfliktuotų su aplinka, o derėtų prie jos. Istorija nėra tik apie atskirą namą. Ji – apie mūsų bendro paveldo apsaugą, apie pagarbų elgesį su aplinka ir architektūra, nes iš to naudos gali turėti visi“, – sako viena projekto autorių, studijos „Open AD“ vadovė Zane Tetere-Šulce.

Pagrindinio, svečių namo, pavėsinės ir pirties apdailai naudotos dvi jūros ir dangaus spalvų įkvėptos medžiagos: maumedis ir cinkuotas plienas. Pastatų forma ir jų dvišlaičiai stogai atkartoja vietinę istorinių žvejų būstų architektūrą, kuria garsėja ši vietovė. Studijos vadovė sako, kad medis – būdinga pakrantės regiono ir senųjų žvejų kaimelių medžiaga, ir apgailestauja, kad XX a. pabaigoje prasidėjusi „euroremonto“ tendencija beveik sunaikino tradicinius statybos ir medienos apdirbimo metodus. „Studija „Open AD“ savo projektais siekia parodyti, kad mediena yra praktiškas, tvarus ir ilgalaikis pasirinkimas, jei su ja elgiamasi pagarbiai ir laikomasi tinkamo požiūrio. „Open AD“ praktikuoja shou sugi ban (senovės japonų medžio apdirbimo ugnimi technika – aut. past.), apdorojimą degutu arba impregnavimą pasirinktais firminiais produktais“, – pasakoja Z. Tetere-Šulce.

Šiuo atveju neobliuota mediena buvo apdorota „Caparol GreyWood“ dažais, leidžiančiais medžiui kvėpuoti ir pasižyminčiais malonia metalo tekstūra bei gražiai derančiais su cinkuotu plienu.

Cinkuoto plieno apdaila projekte lenktyniauja su mediena. Nuo stogo ji „nulipa“ ant fasado, durų, langų apvadų. „Tai vertingas, natūralus metalas, turintis puikių savybių. Laikui bėgant, jis nusidažo, todėl jaučiamas jo „gyvumas“. Be to, jis atrodo šaltas arba ledinis, todėl vizualiai tinka pakrantės aplinkai. Plienas pakeičia alavo ir švino detales, kurios paprastai naudojamos kaip greiti ir pigūs sprendimai. Kaip metalas, plienas yra ir funkcionalus, ir estetiškas“, – pasirinkimo motyvus vardija architektė.

Namų apdaila lakoniška, griežtų formų, be nereikalingų detalių. Projekto komanda sako, kad tai atspindi santūrią ir kuklią latvių prigimtį. Nusilenkiant atšiauraus kraštovaizdžio grožiui vengta pernelyg dekoratyvių elementų. „Net tokie elementai kaip nutekamieji vamzdžiai ir latakai paslėpti arba pakeisti lietaus grandine“, – atkreipia dėmesį projekto autorė.

Foto galerija:new_000257543_1:

Sodyba sukurta kaip šeimos poilsio vieta, tačiau pritaikyta gyventi ištisus metus ir gėrėtis kraštovaizdžiu bet kokiu oru ir iš bet kurios vietos – jūra matyti net esant vidiniame kieme, per kiaurai statinį einančius langus. Gilus, skarda dengtas balkonas suteikia galimybę išeiti į lauką nepriklausomai nuo oro ir vėjo sąlygų. Stiklu apsaugotame lauko valgomajame galima mėgautis maistu ir vaizdu į Rygos įlanką net ir atšiaurią dieną.