Planuojantys statytis namą, be visų kitų išlaidų, turi pagalvoti ir apie infrastruktūros mokestį. Konkrečią sumą suskaičiuos savivaldybė, tačiau jau dabar aišku, kad norintys sutaupyti turėtų apgalvoti galimybę keltis į mažesnį miestą ar rajoną, nes didžiųjų miestų gyventojams jo išvengti nepavyks.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, turintis užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią infrastruktūros plėtrą, palies ne tik verslo įmones, bet ir apie nuosavą namą svajojančius gyventojus.

Prašymą apskaičiuoti infrastruktūros mokestį savivaldybei reikės pateikti prieš gaunant statybos leidimą, bet jau žinant būsimų statinių plotą. Jei statybų leidimas nebus išduodamas, sumokėtas infrastruktūros mokestis bus grąžintas. Skaičiavimo tvarką ir įmokų dydžius Vyriausybės pavedimu nustato pačios savivaldybės, todėl skirtingose šalies vietose jis gali skirtis keliasdešimt kartų. Mokestis skirsis priklausomai nuo to, kokioje – prioritetinėje ar neprioritetinėje – teritorijoje sklypas yra, nuo statinio pobūdžio ir pan. Greitesnės ir geresnės infrastruktūros gali tikėtis prioritetinėmis savivaldybės pripažintų zonų gyventojai, nes savivaldybės suinteresuotos jų plėtra. Neprioritetinėse savivaldybės dalyse infrastruktūros vystymo gali tekti gerokai palaukti, nors mokesčiai čia bus didesni.

Infrastruktūros mokestis bus taikomas ir rekonstruojamiems pastatams, jeigu po rekonstrukcijos jų plotas padidės.

Kiekvienoje savivaldybėje kitaip

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo šių metų sausio 1 d. tiek prioritetinėse, tiek neprioritetinėse zonose vienbučiams gyvenamiesiems namams numatytas 0 Eur už kv. m tarifas. Tiesa, savivaldybės atsiųstame laiške informuojama, kad administracija atlieka teritorijų kompleksinį vertinimą ir rengia siūlymus „Savivaldybės tarybai dėl galimų įmokos tarifų nustatymo (keitimo)“.

Nulinį tarifą individualių namų statytojams kol kas taiko ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Tačiau neatmetama, kad jie gali keistis priklausomai nuo konkrečios vietovės. Kaip rašoma savivaldybės atsiųstame laiške, „tarifų tvirtinimas galėtų įvykti 2021 m. birželio mėnesio Tarybos posėdyje“.

Klaipėdoje gyvenamiesiems pastatams taikomas socialinės infrastruktūros 5,41 Eur už kv. m tarifas.

Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu gyvenamosios paskirties (vieno buto ir dviejų butų) pastatams ir jų priklausiniams visoje savivaldybės teritorijoje nustatytas 10 Eur už kv. m tarifas. Šis mokestis bus taikomas nuo liepos 1 d.

Kauno rajone nuo kovo 1 d. reikia mokėti infrastruktūros mokesčio įmoką, kuri apskaičiuojama pagal savivaldybės sukurtą formulę ir kiekvienam projektui gali būti skirtinga. Kauno mieste statomiems pastatams numatyta taikyti 13,8 Eur už kv. m tarifą.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje išskirta 13 funkcinių teritorijų, kuriose tarifas kis nuo 1 iki 40 Eur už kv. m, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir statinio tipą.

Vilnius numatė vienodą tarifą

Sostinėje, nepriklausomai nuo teritorijos, vienbučių namų statytojai, kai toks namas yra vienintelis statinys sklype, nuo kovo 26 d. turi mokėti vienodą – 15 Eur už kv. m – mokestį.

Paklausus, ką reikėtų žinoti šiuo metu planuojant įsigyti sklypą Vilniuje, miesto vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas rekomenduoja pirmiausia atkreipti dėmesį į sklypo vietą ir įvertinti aplink sklypą esančią infrastruktūrą. Jis siūlo įvertinti ir papildomus kaštus, nes, gyvenant toliau nuo išvystytos miesto dalies, susidaro papildomų išlaidų – pradedant priklausomybe nuo automobilio, laiko keliaujant į darbą, baigiant gerokai didesnėmis išlaidomis transportui, prastesne socialine infrastruktūra. „Jeigu sklypas yra toli nuo prioritetinės miesto plėtros teritorijos, užtruks ilgiau, kol atsiras reikiama infrastruktūra ar paslaugos ir miestas iš bendro biudžeto prie jos prisidės ženkliai mažiau“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovas.

A. Nikitino teigimu, šiuo metu vienodas tarifas nustatytas atsižvelgiant į kaimynines savivaldybes ir neatmetama galimybė, kad ateityje tarifai bus peržiūrėti: „Ypač įvertinant infrastruktūros plėtros, įrengimo, o ateityje ir priežiūros kaštus teritorijose, esančiose toliau nuo tankiau urbanizuotos miesto dalies.“

Vilniaus vyriausiojo inžinieriaus A. Nikitino nuomone, kiekvienam sklypui pritaikyti skirtingą tarifą nebūtų labai proporcinga, „nes sklypas nėra „pakabintas“ ore, jo gyventojai ar naudotojai taip pat naudojasi ir kita miesto infrastruktūra, kuriai renkamos investicijos“. Tiesa, jis priduria, kad Vilniuje ateityje infrastruktūros įmoka bus vis labiau diferencijuojama, pavyzdžiui, pagal atskirtų rajonų išvystymo lygį, rajone trūkstamos infrastruktūros apimtis. Tokių rajonų šiuo metu Taryba išskyrė 163.

Mokame ir už kietas dangas

Kaip sako A. Nikitinas, pagal šiuo metu galiojančią tvarką įmoka skaičiuojama nuo bendrojo sklype statomų statinių ploto. Apmokestinama ir vienbučių sklypuose esanti kieta danga, tačiau Vilniaus savivaldybė dar svarstys dėl šios dangos neapmokestinimo arba apmokestinimo mažesniu tarifu.

15 Eur už kv. m tarifas Vilniuje taikomas vienbučių namų statytojams, kai toks namas yra vienintelis statinys sklype. Paprašius paaiškinti „vienintelio statinio“ sąvoką, A. Nikitinas pabrėžia, kad šios nuostatos tikslas – mažesnį tarifą taikyti tuo atveju, kai vienbutis yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype. „Tai reikštų, kad, statant du vienbučius gyvenamuosius namus tame pačiame sklype, mažesnis tarifas nebūtų taikomas. Dėl aiškumo šią nuostatą Taryba tikslins būtent taip ir išskirdama“, – žada vyriausiasis miesto inžinierius.

Nors vienodą infrastruktūros įmoką mokės ir miesto centro, ir pakraščio – neprioritetinės teritorijos – gyventojai, pastarieji neturėtų tikėtis visų miestietiškų patogumų taip greitai, kaip gyvenantys centre. Tačiau, jei trūkstama infrastruktūra greičiau nei savivaldybė pasirūpins patys nekilnojamojo turto vystytojai, išlaidos bus kompensuojamos. Anot savivaldybės atstovo, teisės aktai numato, kad neprioritetinėje infrastruktūros teritorijoje renkamos įmokos kaupiamos atskirame fonde ir jos yra skirtos kompensuoti už infrastruktūros įrengimą. „Pavyzdžiui, vienam sklypo vystytojui įrengus gatvę, skirtumą tarp jo mokamos įmokos ir gatvės vertės per 10 metų jam kompensuojama iš prie jo prisijungiančių sklypų infrastruktūros įmokų. Šiuo metu kitų būdų naudoti neprioritetinėje teritorijoje surinktų įmokų įstatymas nenumato“, – aiškina A. Nikitinas.

Pataria mokesčio nevengti

Paklausus, kokiais atvejais galima išvengti infrastruktūros mokesčio, Vilniaus vyriausiasis architektas sako, kad infrastruktūros įmokos vengti nereikėtų, nes reikia suprasti, kad jos tikslas – sukaupti dalį lėšų patiems gyventojams naudojamai infrastruktūrai: gatvėms, inžineriniams tinklams ir socialinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, mokykloms ir darželiams. „Nuo įmokos yra atleidžiami tie vystytojai, kurie yra gavę prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas iki šių metų pradžios ir jas įgyvendina. Taip pat sudarant infrastruktūros plėtros sutartį ir investuojant į viešąją infrastruktūrą įmoka mažinama ta apimtimi, kiek siekia investicijos“, – sako A. Nikitinas.

Vilniaus rajone šiuo metu galiojantis 0 Eur už kv. m tarifas gali padėti apsispręsti dar tik ieškantiems sklypo namui. Tačiau A. Nikitinas dėl vilniečių „nutekėjimo“ į rajoną nesibaimina. „Gyventojai kaip anksčiau, taip ir dabar gali pasirinkti, kur nori gyventi, o kokį infrastruktūros išvystymo lygį ir atstumą nuo miesto teikiamų privalumų jie pasirenka, yra pačių gyventojų reikalas. Visgi reikia suprasti, kad dabartinė įmokos suma siekia vos kelis procentus nuo viso namo ir aplinkos tvarkymo vertės, o tai yra investicija į būsimą infrastruktūrą ar geresnę infrastruktūrą netoliese, nes būtent tik tam šios lėšos gali būti naudojamos“, – pabrėžia miesto vyriausiasis architektas.

Skaudžiausiai paveiks mažiausius

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo vykdymą savivaldybėse stebintis architektas, įmonės „Architektų gildija“ vadovas Rokas Mazuronis sako, kad šio įstatymo reikėjo ir teoriniu lygmeniu jis skamba gerai, tačiau viskas slypi detalėse.

Jo nuomone, Infrastruktūros plėtros įstatymas skaudžiausiai paveiks įsigijusius sklypą didelių miestų priemiesčiuose, kur nėra nei asfaltuoto kelio, nei kitų komunikacijų ir kurie namus pamažu statosi iš šeimos sutaupytų lėšų. „Čia tokie progresyviniai mokesčiai, tik atvirkščiai: kuo esi biednesnis, tuo didesni mokesčiai. Jei statysi namą Žvėryne, pagal šitą įstatymą pritaikys visas įmanomas lengvatas, o jei statysi kur nors Vilniaus priemiestyje, uždės maksimalius tarifus“, – piktinasi R. Mazuronis.

Jam kyla klausimų ir dėl mokesčio investicijų proporcingumo, ypač Vilniuje: „Jei žmogus nusiperka brangų sklypą gerai išvystytame kvartale su asfaltuotu privažiavimu, centralizuotais tinklais ir visu kuo ir jis yra neprioritetinėje zonoje, o kitas nusiperka greta esantį sklypą, kuriame nėra išvystyta jokių komunikacijų, jiems tarifas toks pat.“

Citata:Čia tokie progresyviniai mokesčiai, tik atvirkščiai: kuo esi biednesnis, tuo didesni mokesčiai.

JR. Mazuronio nuomone, neteisinga, kad įstatymas gyventojus užgriuvo per karantiną, kai žmonės, pamatę didesnio gyvenamojo būsto poreikį, norėdami užtikrinti patogų savo šeimos gyvenimą, pradėjo aktyviau statytis nuosavus namus. „Šituo laikotarpiu, mano asmenine nuomone, reikėtų palengvinti visas iniciatyvas, kurios nepažeidžia visuomenės interesų, ir jeigu žmonės dėl karantinų nori gyventi namuose be visų asfaltuotų takelių, tai turėtų būti sudarytos prioritetinės galimybės savo lėšomis tenai tvarkytis“, – sako R. Mazuronis.

Jis baiminasi, kad šeima, infrastruktūros mokesčiui išleidusi sutaupytą pradinį įnašą, galiausiai turės rasti lėšų ir keliui tiesti, nes savivaldybės žadama infrastruktūra gali užtrukti.

Mato daug spragų

Projektavimo ir architektūros darbus atliekančios įmonės vadovas įsitikinęs, kad praktiškai pradėjus vykdyti įstatymą pasimatys ne viena jame palikta spraga. Pavyzdžiui, neapgalvota, kaip bus renkamas mokestis iš tų, kuriems pastatų naudojimui nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, nes namas naudosis tik vietinėmis komunikacijomis, o kelias, vedantis į sklypą, nepriklauso savivaldybei. „Aplinkos ministerijos atsakymas buvo, kad savivaldybė neturėtų taikyti šito mokesčio tokiems sklypams. Iš to išeina, kad išeis kaip tik priešingas efektas – visi kaip tik dar labiau atitrūks nuo miesto, dar labiau pabirs, o tie, kurie norės statyti prie miesto, turės kelius už savo pinigus pasidaryti ir dar susimokėti savivaldybei šitą didelį mokestį“, – svarsto R. Mazuronis.

Jis įsitikinęs, kad gyventojai ieškos kelių, kaip išvengti mokesčio ar bent jau sumažinti jį. Pavyzdžiui, mažins sklype numatytų kietųjų dangų plotą. Jo nuomone, mažės ir pastato kvadratūra, tačiau žmonės statys kuo daugiau didesnių, dengtų terasų, kurias vėliau bus galima nesudėtingai pakeisti į naudingą plotą.

R. Mazuronis prognozuoja, kad Vilniuje, kur vienbučiams ir dvibučiams statiniams numatytos įmokos skiriasi kelis kartus, prasidės masinė pagal formą ir planinę struktūrą dvibučiams artimų didelio ploto vienbučių statyba. „Tai atneš labai daug chaoso. Iš principo tarp vienbučio ir dvibučio skirtumas vienos durys, o durims užrakinti labai daug įgūdžių nereikia“, – sako architektas ir retoriškai klausia, ar paskatinti žmones gudrauti buvo įstatymo tikslas.

Vykdymą siūlo atidėti

R. Mazuroniui atrodo ne visiškai teisinga tą pačią „nekilnojamojo turto vystytojo“ sąvoką taikyti ir verslo įmonėms, ir būstą besistatančiai šeimai. „Pas mus ateina dvi šeimos dėl statybų viename sklype. Turiu prašymą dėl dvibučio pastato neprioritetinėje zonoje, kiekvienas butas po 120 kv. m. Toje vietoje Vilniaus savivaldybė iki projekto pateikimo suskaičiavo 24 800 eurų mokestį. Tai klausimas, ar tos dvi šeimos, kurios statosi namą, yra tikrai nekilnojamojo turto vystytojai“, – apie sąvokos netikslumą kalba pastatų projektavimu užsiimančios bendrovės vadovas.

Jam kyla klausimų ir dėl surinkto mokesčio panaudojimo. Kaip pavyzdį R. Mazuronis pateikia Vilniaus savivaldybės puslapyje nurodomą informaciją, kad iš infrastruktūros plėtros rėmimo programos bus vystoma ne tik inžinerinė, bet ir socialinė infrastruktūra. Jo nuomone, tai prasilenkia su įstatymo tikslais. „Galų gale, žmonės deklaruodami gyvenamąją vietą mokės gyventojų pajamų mokestį. Nėra taip, kad žmogus atsikrausto į savivaldybę, prisisiurbia prie jos ir kaip koks niekšelis ima savivaldybės gėrį. Ne taip viskas veikia“, – sako architektas.

R. Mazuronio nuomone, būtų teisinga šio įstatymo vykdymą bent metams atidėti ir grįžti į aptarimo stadiją, kad būtų išdiskutuoti visi kylantys klausimai, aiškiai įvardijama, kaip bus renkami mokesčiai ir kam konkrečiai jie naudojami. „Mes kalbame apie statybas, finansų planavimą, kurie trunka metais, dabar mokestį įvedinėja ir niekas negali apie jokias detales papasakoti. Daugiausia, ką gali, dar kartą pakartoti tuos pačius įstatymo tikslus“, – tiek įstatymo leidėjams, tiek vykdytojams kritikos negaili R. Mazuronis.