Fasadas išskiria statinį erdvėje ir suteikia charakterį. Kaip sako architektas Marekas Mickevičius („MES architektai“), fasadą galima vadinti pastato veidu, o tinkama apdaila ne tik pabrėžia architektūrą, bet ir pakelia statinio vertę.

M. Mickevičiaus nuomone, renkantis fasadą teisinga derinti jį prie aplinkos ir aplinkinių statinių, šito taip trūksta Lietuvos namams. „Važiuoji per naują kvartalą ir matai: vienas toks, kitas kitoks. Čia gal ir sovietmečio palikimas: anksčiau viskas buvo standartizuota, todėl dabar kiekvienas nori išsiskirti“, – sako jis.

Fasado veidą lemia daugybė veiksnių: aplinka, finansai, projektas, individualus skonis ir t. t. Labai svarbus veiksnys – numatytas fasado tipas. Jis išskiria du pagrindinius fasadų tipus, kurie lemia apdailos sprendimus: ventiliuojamus ir neventiliuojamus. „Ventiliuojamas fasadas geresnis, sveikesnis pastatui, jis atriša rankas renkantis apdailą, bet pas mus dar daug ką lemia finansinis išskaičiavimas, todėl dažnai renkamasi neventiliuojamus fasadus. Tokiu atveju mūras apklijuojamas polistirenu, armuojamas ir tuomet dekoruojamas tinku arba brangesniu variantu – klinkerio plytelėmis“, – pastebi architektas.

Nusprendus įrengti ventiliuojamą fasadą, apdailos pasirinkimo galimybės stipriai išauga – nuo medžio iki fasadinių plokščių, skalūno ar metalo, kuris, kaip sako M. Mickevičius, šiuo metu itin populiarus. Apsisprendus namą „įvilkti“ į metalą, paprasčiausias ir dažniausias pasirinkimas – skarda. „Priklausomai nuo mastelio, galima kloti stambius lakštus, tą patį metalą galima dėti žvyneliais, plokštelėmis, išlankstyti įvairias formas. Metalas gan universalus ir lankstus, jei tik drąsos yra, iš jo galima daug ką padaryti“, – skardos galimybes vardija jis.

Pastarųjų metų tendencija pašnekovas vadina surūdijusio metalo įspūdį sudarantį Corten plieną, kurio pasiūla ir pasirinkimas, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus, stipriai išaugo. „Galima sakyti, kad Corten plienas – laikui nepavaldus sprendimas. Tai natūrali medžiaga, atskleistas natūralus metalo grožis, nes tai, kas uždažyta, jau nebeatrodo natūraliai“, – simpatijas „surūdijusiam“ metalui skiria architektas.

Gražus, bet įnoringas medis

Lietuvių mėgstamą medį M. Mickevičius vadina malonia ir šilta, bet turinčia savų niuansų medžiaga. Medis reikalauja specialaus apdirbimo ir priežiūros, o tai neretai tampa kito pasirinkimo priežastimi. Natūralus medis nėra atsparus aplinkos poveikiui, jis bijo ultravioletinių spindulių, o dažytas praranda natūralumą. Vis dėlto tikriems medžio gerbėjams siūloma nemažai natūralių medžio „konservavimo“ alternatyvų. „Dabar yra termomediena – tai dideliu karščiu vakuume apdorotas medis. Jis nepūva, bet vis tiek su laiku praranda vizualinį grožį“, – sako M. Mickevičius.

Citata:Medis reikalauja specialaus apdirbimo ir priežiūros, o tai neretai tampa kito pasirinkimo priežastimi.

Kitas šiuo metu populiarus ir patrauklus sprendimas – medžio dengimas geležies oksidu. Nors medis šiek tiek patamsėja, jis ilgai išlaiko savo struktūrą ir išvaizdą. Šį medžio apdorojimo būdą jis vadina racionaliausiu šiuo metu ir kaip pavyzdį išskiria kvartalą Rasose.

Dar vienas natūralus fasadams ruošiamos medienos apdirbimo būdas remiasi sena japonų technologija – medienos deginimu. Pastebėta, kad degintas medis nepūva, tačiau, kalbant apie fasadus, pasak M. Mickevičiaus, susiduriama su viena problema – deginto medžio paviršių greitai nuplauna lietus, todėl ją būtina užfiksuoti. Dažnai tam naudojamas įvairios alyvos.

„Vieno namo fasadui eksperimentuodami deginome maumedį. Pasirodė, kad maumedis nenori degti vientisai, jis dega mažais kvadračiukais. Nusprendėme anglį užfiksuoti skystuoju stiklu, bet nudažius po mėnesio stiklas ėmė reaguoti su aplinka, medis įgavo baltą spalvą, išėjo kaip beržo kamienas“, – apie eksperimentus konservuojant deginto medžio paviršių pasakoja pašnekovas.

Tinkas – elementariausias ir pigiausias

Elementariausiu, mažiausiai žingsnių reikalaujančiu dekoru architektas vadina tinką. „Namą apšiltini polistirenu, užarmuoji ir jau gali imtis apdailos, todėl šis būdas paprasčiausias, pigiausias ir populiariausias“, – sako jis. Nors tinkuoti fasadai negali pasigirti išskirtinumu, M. Mickevičius mano, kad pasitelkus fantaziją ir įdėjus šiek tiek daugiau darbo galima sukurti originalių variantų.

„Yra įvairių technikų: užtrynimai, galima storiau tinkuoti ir po to naudojant braukykles suformuoti raštus, ryškesnes faktūras. Žinau, kad lenkų gamintojai siūlo silikonines formas, kurios padeda sukurti įvairius raštus – lentos, akmens“, – pasakoja pašnekovas.

Jis sako, kad pasidomėjus ir geriau paieškojus šiuo metu galima surasti įvairių, gerai atrodančių ir nebūtinai labai brangių apdailos variantų: „Dabar yra pigesnė alternatyva klinkerio plytelėms – lankstus klinkeris. Tai įtikinama klinkerio plytelių imitacija. Iš tikrųjų atrodo kaip klinkeris, tik kur kas pigesnis.“

Vertindamas, kokią dalį namo biudžeto reikėtų skirti fasadui, jis skaičiuoja, kad bendroje sąmatoje fasado apdaila yra maždaug trečioje eilutėje: po langų ir konstrukcijų.

Klientai nebeieško pigiausio produkto

Andžejus Guščo, statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės „Ad limina“ komercijos direktorius, sako, kad pas juos ateinantys klientai paprastai jau žino, kokio tipo fasado ieško, o populiariausiais vadina tinkuotus fasadus ir klinkerio plyteles.

Parduotuvė siūlo įvairių gamintojų, kainų ir skirtingos kokybės šlapią tinką. Dažniausias pasirinkimas – silikoninis tinkas, tačiau, paklausus nuomonės, A. Guščo visada rekomenduoja rinktis technologiškai pažangesnį naujos kartos tinką su nanotechnologijomis. „Produktus mėgstu lyginti su automobiliais: buvo karbiuratoriai, įpurškimai, o dabar elektra varomi automobiliai. Taip pat ir su medžiagomis – technologijos vystosi, tad kam pirkti seną produktą, jei jam yra geresnių sprendimų“, – retoriškai klausia pardavėjas ir vardija pagal nanotechnologiją pagaminto tinko privalumus: ilgaamžis, elastingesnis, savaime išsivalantis, lengvesnis, nebijo ultravioletinių spindulių.

Citata:Dabar yra sprendimų, yra dažų su nanotechnologijomis, todėl namo estetinį fasado vaizdą galima išgelbėti.

Moderniomis technologijomis sukurti produktai šiek tiek brangesni, tačiau, anot A. Guščo, ilgainiui atsiperka, nes nereikalauja priežiūros ir papildomų investicijų. Kalbėdamas, kad kartais verta sumokėti šiek tiek daugiau iškart, nei vėliau permokėti bandant taisyti nekokybišką produktą, jis pamini prieš keliolika metų populiarų akrilinį tinką, dažną renovuojamų namų ir kotedžų pasirinkimą, taip pat šalia Vilniaus esančių Avižienių namus. Namų fasadai atrodo „pavargę“ ir prašosi atnaujinimo.

„Dabar yra sprendimų, yra dažų su nanotechnologijomis, todėl namo estetinį fasado vaizdą galima išgelbėti. Nudažius senas fasadas turės beveik tokias pačias savybes kaip ir apdoroti moderniomis medžiagomis. Galima ištaisyti, bet tai vartotojui dabar papildomai kainuoja“, – pasakoja A. Guščo.

Ieškantys solidesnio, praktiško ir gražaus produkto, pašnekovo pastebėjimu, renkasi klinkerio plyteles. „Dabar daug kas jas perka. Nebūtinai visam fasadui, bet bent daliai pastato. Gražu ir praktiška“, – įvertina jis.

Apibendrindamas šiuolaikinį klientą, įmonės komercijos direktorius pastebi, kad pastaruoju metu žmonių filosofija pasikeitė: anksčiau ieškoję kuo pigesnių produktų, dabar esą suprato, kad pigesnis produktas ne visada geriausiai atliks savo funkciją. „Matydami prastos būklės renovuotus daugiabučius, padengtus prastos kokybės akriliniu tinku – nusilupusiu, pažaliavusiu, žmonės ima mąstyti, kad geriau investuoti į geresnę kokybę ir ramiau gyventi“, – sako A. Guščo. Pirkėjams, norintiems ateityje išvengti papildomų išlaidų, jis pataria kuo daugiau pasidomėti produktu – savarankiškai arba kreiptis pagalbos į atstovybes ir konsultantus.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000241563_0