Daugiabučio balkone ar terasoje žaliuojantys medžiai ir krūmai – akį traukianti pasaulio didmiesčių tendencija, kuriai įgyvendinti vien didelio noro gali nepakakti.

Augalais apželdinti daugiabučių balkonai – būdas, kaip kovoti su oro tarša ir pagerinti gyvenimo kokybę miestuose. Architektai, pavyzdžiui, italas Stefano Boeri, viso pasaulio didmiesčiuose projektuoja vertikalius miškus – daugiabučius su ištisomis ekosistemomis balkonuose ir terasose.

Tokio masto projektų Lietuvoje dar nėra, tačiau, kaip pastebi „Garliavos medelyno“ kraštovaizdžio architektė Lidija Balčiūnienė, panaši kovos su oro tarša tendencija pamažu ateina ir pas mus. Tam vis dažniau palankūs ir naujai statomi daugiabučiai su didesnio ploto balkonais ar terasomis, pritaikytomis žaliuojančiai oazei susikurti: „Architektai pasistengia ir, jei įmanoma, suprojektuoja didesnes terasas. Žmonės perka tokius būstus su mintimi pasidaryti jaukią žalią erdvę.“

Medelyno darbuotojai vis dažniau sulaukia ir užklausų dėl didesnių augalų, tinkamų auginti Lietuvoje. „Lietuvos sąlygomis siūlome žmonėms pačius atspariausius augalus. Žinoma, nė vienam augalui nėra patogu augti vazone, bet yra tam tikros rūšys, kurios tai gali pakęsti“, – sako L. Balčiūnienė.

Sodas gali pakenkti namui

L. Balčiūnienė sako, kad augalo dydį lemia vazonas – kuo didesnis vazonas, tuo į didesnį augalą galima orientuotis.

Vis dėlto, sumanius įgyvendinti rimtesnį apželdinimo projektą daugiabučio terasoje ar balkone, kraštovaizdžio architektė pirmiausia pataria išsiaiškinti, ar tokia apkrova leistina, nes didelis grunto, vazonų ir augalų svoris gali pakenkti namo konstrukcijai. „Tai yra tas pats kaip ir su laikančiosiomis namo sienomis. Būna užsakymų, kai samdo kranus ir kelia didžiulius augalus, todėl reikia žinoti, kiek tas augalas svers ir ar toje vietoje tokį svorį galima uždėti“, – sako ji ir pataria prieš imantis veiksmų pasitarti su konstruktoriais, architektais ar namo administratoriumi.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000259871_0

Lietuvos sąlygoms puikiai tinka įvairių rūšių pušys: paprastoji, juodoji, kalninė. Šie augalai labai atsparūs, gali pakęsti ir sausrą, ir saulę. Pušų rūšių yra daug ir įvairių, todėl nesunku pasirinkti tinkamiausią konkrečiai vietai.

„Kitas mėgstamas augalas – daugiametės smilgos. Jos suteikia lengvumo, joms nereikia tiek daug grunto ir galima gauti norimą aukštingumą. Jos sukuria gražią aplinką, gali šiūruoti ir žiemą, bet yra žolinis augalas – pavasarį viskas nukerpama ir reikia laukti, kol atžels. Dažnai žmonės jas maišo – spygliuotis žaliuoja visus metus, o smilgos suteikia lengvumo ir grožio“, – apie populiarius želdynus pasakoja kraštovaizdžio architektė.

Lietuviai mėgsta ir daugialiemenius himalajinius beržus. Kaip sako pašnekovė, šis puošnus augalas yra ištvermingas, jis gali augti tiek sode, tiek vazone, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai vis dėlto yra medis ir jam reikia didelio kiekio grunto.

Didesnėms terasoms ji rekomenduoja ir sparnuotąjį ožekšnį. Šis krūmas dekoratyviai atrodo ištisus metus, jį galima karpyti ir suteikti norimą formą.

Kadangi šaknų sistema kompaktiška, didelėse terasose gerai jaučiasi ir koloninės obelys. L. Balčiūnienė prisimena, kaip puikiai šie vaismedžiai pasiteisino prieš keletą metų jos projektuotoje terasoje ant stogo Laisvės alėjoje.

Citata:Griežtų taisyklių nėra, bet pagrindinė – jei pasidarėte vazoną, reikės laiko ir investicijų. Be priežiūros nebus gražu. Augalo vazone priežiūra sudėtingesnė nei „laisvėje“.

Vazonams tinka ir visada žaliuojančios tujos, tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad „nelaisvėje“ augančios tujos reikalauja daug drėgmės. Specialistė sako, kad paprastai klientus tenka atkalbinėti ir nuo kito populiaraus augalo – rododendro. Jis lepus ir reikalauja daug priežiūros.

Reikalinga nuolatinė priežiūra

Renkantis vazonus, L. Balčiūnienė pataria atsižvelgti į dydį ir svorį, ypač kalbant apie daugiabučio namo terasas. Svarbu įvertinti augalo šaknyną ir nepamiršti žiūrėti į perspektyvą – medelis augs ir plėsis. Vazono medžiagiškumas augalui lemiamos reikšmės neturi.

Augalas vazone reikalauja didesnės priežiūros nei grunte, todėl L. Balčiūnienė primena, kad pasodinus medelį ar krūmą reikia pagalvoti apie laistymą ir tręšimą. Kaip ir auginant kambarines gėles, tai daryti reikės nuolat. Bendrų griežtų taisyklių dėl stambių augalų priežiūros vazonuose nėra. Pasak specialistės, tai individualu – priklauso ir nuo augalo, ir nuo jo augimo vietos. „Griežtų taisyklių nėra, bet pagrindinė – jei pasidarėte vazoną, reikės laiko ir investicijų. Be priežiūros nebus gražu. Augalo vazone priežiūra sudėtingesnė nei „laisvėje“. Jei auginate lapuotį, jam reikės daugiau drėgmės. Net šluotelinė hortenzija – labai puošni, ilgai žydi, bet jai reikia daug drėgmės. Jei pasisodinote ir išvažiavote atostogų, grįžę galite ir nerasti. Pušis gali pakęsti, smilga gali, o lapuotis lepesnis“, – pasakoja L. Balčiūnienė.

Medelis džiugins neilgai

Ji sako, kad priežiūra bei sąlygos lemia ir vazone augančio medelio amžių. „Nelaisvėje“ augantis medelis gerai jausis 2–3 metus, o po to, kaip sako specialistė, reikia labai kruopščiai sužiūrėti laistymą, tręšimą ir kitas papildomas medžiagas arba atsiprašyti augalo ir pakeisti jį kitu. „Čia tas pats kaip su vazoninėmis gėlėmis – gėlė išauga vazoną ir turime jį pakeisti. Kuo greičiau augalas augs, tuo greičiau išaugs savo vazoną. Didelius augalus galima pristabdyti karpant. Taip suteiksite formą. Be to, kuo mažesnė antžeminė dalis, tuo mažiau jam reikia šaknų, kad išmaitintų tą dalį, todėl pakerpant, prižiūrint, kad netįstų, galima pailginti jo amžių. Bet vis tiek tai keletas metų, jis neaugs amžinai“, – sako kraštovaizdžio architektė. Ilgaamžiškesnės pušelės – lėtai augantys spygliuočiai vazone gali tverti ir 5–7. „O gal ir dar daugiau, nes medeliai vazonuose auginami dar tik keletą metų, turime mažai patirties“, – sako „Garliavos medelyno“ specialistė.