Karkasiniai, skydiniai, moduliniai namai – dažnam žmogui, pernelyg nesigilinančiam į statybas, šie namų tipai atrodo vienodi. Taip, iš dalies jie panašūs, tačiau turi esminių skirtumų. Šiuokart pažvelgsime į skydinių namų subtilybes, jų gamybą.
Prie Panevėžio veikiančios skydinių namų gamyklos pardavimo vadovas Dominykas Smilga, pasakodamas apie esminius skirtumus tarp modulinių ir skydinių namų, pirmiausia pastebėjo, kad moduliniai namai labiau skirti masinei gamybai, jie tinkamesni daugiabučiams statyti. Skydiniai namai turi didesnes architektūrinių sprendimų galimybes, kurios labiau pritaikomos individualiai statybai.
„Visi namai yra labai individualūs, praktiškai nebūna vienodų. Per visą mūsų veiklos istoriją pasitaikė galbūt tik vienas atvejis, kai pagal tą patį projektą buvo gaminamas ir antras namas. Tačiau viskas buvo suderinta su pirmojo namo savininku, gautas jo leidimas. Ir nebuvo taip, kad tokius pat namus statėsi kaimynai, šie namai keliavo netgi į skirtingas šalis“, – pasakojo D. Smilga.
Anot jo, nors namų architektūra skiriasi, konstrukciniai sprendimai juose dažniausiai būna standartiniai. Per metus pasitaiko 5–6 išskirtinės architektūros projektai, bet ir tokie būna įgyvendinti.
Svarbu viską gerai suplanuoti
Lietuvoje skydinių namų gamyba susidomėta iš karto atgavus nepriklausomybę. Lietuviai statybininkai sukruto ieškoti kitokių namų statybos technologijų, nors mūsų tautiečiams nepamainomas buvo mūrinis namas. Visgi tokiam pastatyti reikėdavo mažiausiai pusmečio ar metų. Tuomet nerealiai skambėjo pasakymas, kad skydinis namas sklype gali stovėti jau po trijų mėnesių.
Labiausiai skydinių namų statyba propaguojama Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje. Mūsų šalies skydinių namų gamintojai savo gaminius daugiausia eksportuoja irgi į minėtas šalis.
„Lietuvoje vis dar tenka įrodinėti tokių namų privalumus, mūrinės statybos tradicijos visgi gajos. Tačiau neabejoju, kad naujos kartos žmonės nebenorės visko daryti patys, kaip būdavo anksčiau. Jiems norėsis būstą turėti greitai, nesukant galvos, ar statybininkai lygiai išmūrijo sienas, ar gerai jas apšiltino. Jie gaus gamykloje pagamintą produktą su visomis garantijomis“, – sakė D. Smilga.
Kokie gi skydinių namų privalumai? Pasak specialisto, pirmiausia nelieka neapgalvotų mazgų. Viskas detaliai suplanuojama, pasiruošiama projektui.
„Pasitaiko užsakovų, kuriems namo reikia kaip įmanoma greičiau, kaip sakoma – rytoj. Tada tenka pasistengti. Jeigu kreipiamasi prieš pusmetį, viskam detaliai pasiruošti galima neskubant“, – sakė D. Smilga.
Aptarus su būsimu savininku namo architektūrinę dalį, rengiamas techninis projektas. Šiuolaikiškos programos tiksliai numato visas detales, visus techninius mazgus. Kiekvienam skydo sluoksniui yra paruošiamas atskiras detalus brėžinys.
Gamyboje daug rankų darbo
Skydinio namo projektas ruošiamas naudojant modernią programavimo įrangą, o gamyboje automatizuoto darbo ne tiek daug. Žinoma, visas detales paruošia medienos pjaustymo staklės, suprogramuotos pagal paruoštus brėžinius. Konstrukcinių detalių rankomis niekas nepjausto.
Toliau viską surenka darbininkai: sumontuojamas skydo konstruktyvas, jis užpildomas termoizoliacine medžiaga, sumontuojamos garo ir vėjo izoliacinės plėvelės, sumontuojami langai. Pakankamai dažnas atvejis, kad išorės apdailos darbai taip pat atliekami gamykloje, o vidinės apdailos darbai įprastai daromi statybvietėje. Nors pasitaiko atvejų, kai užsakovai viską puikiai suplanuoja iš anksto ir tuomet yra galimybė pagaminti visiškai užbaigtus skydus – ir su vidaus, ir su išorės apdaila.
„Gaminant skydinius namus, didžiausias privalumas – nėra sezoniškumo. Viskas atliekama uždarose patalpose, nei lyja, nei sninga ant galvos. Montuojamas skydas guli ant darbastalio, prie jo patogu prieiti, patogu dirbti. Šitaip užtikrinama kokybė. Tai – vienas didžiausių skydinio namo privalumų“, – teigė D. Smilga.
Jis paminėjo, kad Latvijoje buvo darytas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar mūriniai namai pasiekia projektuose numatytas šilumines savybes. Paaiškėjo, kad statybos metu mūriniai blokeliai dažniausiai sušlampa nuo lietaus ir nespėja visiškai išdžiūti. Išorės ir vidaus apdailos sluoksniai tarsi užkonservuoja drėgmę blokeliuose ir jie nepasiekia norimos šiluminės varžos.
Visai kitaip, kai namo konstrukcijos gaminamos uždarose patalpose. Skydams gaminti būtina naudoti tik sertifikuotas medžiagas. Pagrindiniam namo konstruktyvui naudojama medžio masyvo mediena, C24 stiprumo klasės. O laikančiosios konstrukcijos dažniausiai būna iš klijuotos medienos.
Pasak D. Smilgos, kai kurie gamintojai nori pataupyti ir pasirenka pigesnes medžiagas, ieško tiekėjų, kurie parduotų produktus už mažiausią kainą. Tačiau taip dirbant galima greitai nusivilti, ypač nuvilti kokybiško namo belaukiančius užsakovus.
„Dėl to, kad pasitaiko kokybei abejingų statytojų, susiformuoja ir bendra nuomonė apie skydinius namus, esą jie linguoja, girgžda, nesandarūs, sienos skilinėja. Jeigu viskas daroma tiksliai pagal projektą, jeigu naudojamos sertifikuotos ir kokybiškos medžiagos, tikrai nebus galima skųstis namu. Juk ir skandinavai, ir vokiečiai labai didelį dėmesį skiria kokybei. Jie skydiniais namais būna patenkinti“, – sakė D. Smilga.
Griežta kokybės kontrolė
Ar skydinis namas pigesnis už mūrinį ar karkasinį, statomą statybvietėje? Specialistas į šį klausimą atsakė taip: skydinis namas – tai išskirtinis namas už prieinamą kainą. Dar jis pridūrė, kad didelis privalumas yra greitai pastatyti, eliminuoti klaidų galimybę.
„Kainą įprastai daugiausia lemia tai, kokio lygio apdailą pasirenka užsakovai. Antai norvegai neprašo išbaigtumo, jiems užtenka minimalios dalinės apdailos. Kai namas pastatomas sklype, šeimininkai geriau įvertina, kokio nori apšvietimo, kokios spalvos sienų, tuomet planuojama ir kita apdaila“, – pasakojo skydinių namų gamintojas.
Kad būtų užtikrintas sandarumas, energinis efektyvumas ir atliktų darbų kokybė, montuojant skydą atskirai tikrinamas kiekvienas sluoksnis. Jeigu randama netikslumų, apie tai pažymima kokybės priėmimo lape – visos klaidos ištaisomos. Kad nekiltų nesklandumų, gamintojai dažniausiai patys atlieka ir namo montavimo darbus. Jie moka surinkimo technologiją, žino, kaip užsandarinti visus konstrukcinius mazgus, kad nenukentėtų sandarumas, namas būtų energiškai efektyvus.
Montuoti skydinius namus D. Smilgai teko ir labai neįprastose vietose. Antai viena švedų šeima nusprendė pasistatyti namą kalnuotoje vietoje, kur jokia technika su statybinėmis medžiagomis negalėjo privažiuoti. Dėl to nuspręsta pasigaminti skydinį namą gamykloje ir jį atskraidinti sraigtasparniu.
„Tai buvo vienas įdomesnių projektų. O šiaip yra įprasta statyti namus nedidelėse salelėse, kurių apstu Norvegijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Čia išryškėja dar vienas tokių namų privalumas, kad juos įmanoma pastatyti praktiškai bet kurioje vietoje“, – sakė D. Smilga.