Nuo pamatų priklauso būsimo namo ilgaamžiškumas, stabilumas ir tvirtumas. Pamatai – svarbiausias pastato konstrukcinis elementas, apsaugantis nuo įtrūkimų ir netolygaus nusėdimo. Pamatų betonavimo kokybė nulems, ar namas bus saugus gyventi, ar bus stabilus.

Daugiau nei dvidešimties metų patirtį statybų sektoriuje turintis darbų vadovas Robertas Gaivenis sakė, kad norint įrengti ilgaamžius pamatus tenka atsižvelgti į daugelį veiksnių. Atrodytų, pagrindai – tie patys, bet kiekviena situacija skirtinga.

Pamatai yra trijų tipų: juostiniai, poliniai ir plokštiniai. Koks sprendimas bus ekonomiškai naudingiausias, priklauso nuo namo tipo, grunto stiprumo. „Jei gruntas silpnas – geriau plokštiniai. Plokštiniai pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais“, – paaiškino ekspertas.

Pamatų pasirinkimas taip pat priklauso nuo būsimo pastato energinio naudingumo klasės. Individualiems A+ energinio naudingumo klasės gyvenamiesiems namams taikomi atitinkami reikalavimai. Tačiau pagal statybos techninį reglamentą nėra nustatyta, kada reikia įrengti plokštinius, polinius ar juostinius pamatus.

Plokštiniai, poliniai ar juostiniai

Šiuos dalykus, priklausomai nuo aplinkybių, derina konstruktoriai. Anot R. Gaivenio, populiarus pasirinkimas tarp daugiau statybinės patirties turinčių specialistų – gręžtiniai arba juostiniai pamatai.

Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai. Jų gręžimo ir betono užpylimo technologija skiriasi.

Jeigu laikantysis gruntas yra aukštai, juostiniai pamatai greičiausiai bus tinkamiausias pasirinkimas. „Plokštiniai pamatai – gana naujas dalykas, bendros patirties šioje srityje – mažiau. Apskritai ši technologija nėra nauja, bet kaip ir visur – yra visokių niuansų“, – pabrėžė ekspertas.

Citata:Jeigu statomasi visam gyvenimui, reikalingos nemažos investicijos. Jei ne – pamatai gali būti ir paprastesni.

Plokštiniai pamatai – tai vientisa konstrukcija. Įrengiant plokštinius pamatus klojinių funkciją gali atlikti ir šilumos izoliacija, tiesiai ant jos yra klojamas armuotasis sluoksnis ir liejamas betonas.

Pamatai asocijuojasi su tvirtumu – juk ant jų stovės namas. Tad R. Gaivenis nerekomendavo patiems užsiimti pamatų statyba – netgi ir pagal dabartinį statybos techninį reglamentą šiam reikalui nurodoma samdyti atestuotą darbų vadovą. Tai itin aktualu statantis A+ energinio naudingumo klasės pastatą.

Taip, yra tokių statybų, kurioms projektas nėra reikalingas. Anot pašnekovo, vasarnamiui užtenka įrengti kelis gręžtinius polius, kurie išlaikys lengvą namo konstrukciją. Jo pamatams ir šiltinimas nėra labai svarbus, priešingai nei A+ energinio naudingumo klasės pastatui.

Namas prasideda nuo pamatų. Norint, kad jis būtų ilgaamžis, jie turi būti stabilūs, gerai įrengti. Jeigu statomasi visam gyvenimui, reikalingos nemažos investicijos. Jei ne – pamatai gali būti ir paprastesni.

Prasideda nuo brėžinių

Prieš pradedant kloti pamatus statybvietėje turėtų pasirodyti matininkas, kuris pažymės ašis – pagrindinius pastato taškus, ordinates, pagal kurias bus planuojamas gylis. Statybai reikalingi ne tik architektūriniai, bet ir darbiniai brėžiniai. Darbinius brėžinius paruošia konstruktorius.

Pamato konstrukcijai apskaičiuoti būtini geologiniai sklypo tyrimai, būsimo pastato projektas. Teisingai apskaičiuoti pastato konstrukciją galima tik žinant pastato apkrovas ir grunto sudėtį. Pastaroji dažniausiai ir lemia pamatų tipą ir dydį. Projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu.

Paruošiamieji darbai

Pirmasis pamatų statybos etapas yra kasimas ir klojinių paruošimas. Pamatų atramos yra reikalingos, kad atlaikytų betono svorį. Klojinius reikia gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas. Pamatams šiltinti galima naudoti specialiai profiliuotus elementus arba sutvirtintas termoizoliacines plokštes.

Pamatų armatūros strypų klojimas pagrindui suteikia tvirtumo. Svarbu išlaikyti reikiamus atstumus klojinyje. Armatūros strypai turi būti tinkamų matmenų, tinkamai išdėstyti. Šį statybos etapą turėtų prižiūrėti statybų vadovas.

Betono mišinio užpylimas

Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti 3–5 cm sluoksniu. Betonas suvibruojamas ir sutankinamas giluminiu vibratoriumi, jo viršus horizontaliai užlyginamas. Betonas džiūsta pamažu. Svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, tai apsaugo pagrindą nuo intensyvaus džiūvimo ir susitraukimo įtrūkimų. Sienų mūrijimo darbus galima pradėti ne anksčiau kaip po 7 dienų.

Apsauga nuo drėgmės

Pamatus neigiamai veikia drėgmė ir žema temperatūra. Todėl šiltinant pamatus itin svarbu pasirinkti tinkamą būdą, patikimas medžiagas. Tarp populiariausių metodų – skysti bituminiai produktai, cementinės paviršinės dangos, ekstruzinis polistirenas. Pastatai su rūsiu paprastai šiltinami iš išorės, o be rūsio – gali būti ir iš išorės, ir iš vidaus.