Sala Indrės Dorofėjūtės kurtame interjere Gedmantas Kropis
Svarbiausia namų SALA
Rasa Pangonytė

Virtuvės sala – tarsi darbinis arklys: ji tvirta ir patikima atliekant kasdienius darbus. Be to, tai – centrinė ašis, aplink kurią sukasi namų gyvenimas.

„Pati namuose turiu salą-pusbario stalą ir labai džiaugiuosi šiuo sprendimu. Sutaupėme vietos stalui, nors visiškai pakanka ir salos su pusbariu. Tai visų labai mėgstama vieta“, – virtuvės sala džiaugiasi studijos „In Arch“ vadovė, interjero architektė Indrė Dorofėjūtė.

I. Dorofėjūtės kurtas interjeras.

Ji išskiria keletą virtuvės salos funkcijų: „Sala tarnauja ir kaip darbastalis, kartais pusbaris ar net pietų stalas, taip pat – bendravimo su svetainėje esančiais žmonėmis priemonė, nes gaminant maistą galima atsisukti į šeimos narius, o ne į sieną“.

I. Dorofėjūtė sako, kad projektuojant virtuvę, šis elementas populiarus ir pageidautinas ir pastebi, kad apie virtuvės salą dažniausiai svajoja gaminti mėgstančios moterys, norinčios, kad maisto gamyba taptų visos šeimos ritualu, skatintų bendrauti, įtrauktų šeimos narius. Sala tokiems susibūrimams puikiai tinka, nes aplink ją patogu judėti netrukdant vienas kitam.

I. Dorofėjūtės kurtas interjeras.

Į salos stalviršį galima integruoti orkaitę, kriauklę, o erdvias spinteles paversti indauja ar buities prietaisų saugykla. „Saloje galima montuoti ir vyno šaldytuvą, šiukšliadėžę – viską, kas yra nesiekia 90 cm“, – sako interjero architektė.

Deja, mažose virtuvėse salos įrengti greičiausiai nepavyks. „Labai mažuose namuose sala telpa ne visuomet, nes reikia, kad liktų pakankamas atstumas praėjimui ar prietaisams atsidaryti“, – aiškina interjero architektė. Anot jos, planuojant salą labai svarbu išlaikyti proporcijas visos virtuvės bei svetainės atžvilgiu. Sala neturi būti per maža, per mažai ar per daug gili. Rekomenduojamas salos aukštis atitinka darbastalio – 86-90 cm, optimalus atstumas nuo salos iki kitų objektų ­– 100-110 cm.

I. Dorofėjūtės teigimu, salos formai ir dizainui jokie reikalavimai netaikomi, tačiau renkantis medžiagas ji rekomenduoja atsižvelgti į praktines savybes ir stalviršio patvarumą.

Architektė Eglė Mišinytė („Me2architects“) sako, kad vadovaujantis ergonomikos taisyklėmis, patogiausia, kad viryklė, plautuvė ir šaldytuvas būtų išdėstyti lygiakraščio trikampio viršūnėse. „Lengviausias būdas pasiekti tokį išdėstymą naudojant salą. Sala gali visiškai ar iš dalies pakeisti valgomojo stalą, pristatant kėdes iš vienos pusės, arba dalį salos paverčiant valgomojo stalu, statant kėdes iš abiejų pusių. Sala gali būti naudojama ir kaip daiktų saugojimo vieta. Dažniausiai joje numatomi talpūs stalčiai“, – apie salos funkcionalumą ir patogumą kalba ji. Šalia šių funkcijų karantino metu sala prisiėmė ir dar vieną – darbo stalo vaidmenį, prie kurio gali būti patogu dirbti ir sėdint, ir stovint, jei stalas pakankamai aukštas.

Studijos „Me2architects“ projektuotas interjeras.

E. Mišinytės teigimu, salos funkciją ir stilių lemia bendra projekto koncepcija. Tradiciškai sala formuojama kaip 90 cm aukščio stačiakampis, tačiau anot jos, atsiranda vis daugiau įdomių, nestandartinių formų salų. „Be standarto, yra ir ovalių, apvalių, trapecijos formos salų. Svarbiausia, kad sala, kartu su ekstravagancija ir neįprastumu, būtų funkcionali ir harmoningai tilptų į esamą interjerą“, – kalba architektė ir atkreipia dėmesį: pvalūs ir apvalūs stalai yra patogūs tuo, kad neturi kampų ir sumažina sužeidimų riziką, tačiau užima daugiau vietos.

Vietos trūkumas gali sužlugdyti bet kokios salos planavimą. Architektė šio baldo apskritai nerekomenduoja, jei jis liks užspaustas, o virtuvėje nebus išlaikomi ergonomiškai svarbūs atstumai. „Virtuvė nėra statiška erdvė. Joje nuolatos vyksta veiksmas, todėl labai svarbu, kad sala įsilietų ergonomiškai“, – pabrėžia E. Mišinytė.

„Me2architects“ projektuotos virtuvės fragmentas
Interjeras interjeras