Profesionalių dekoratorių „Vabalas“ sukurti sienų eskizai su molio tinku. Ligita Lileikė
Lietuviškas molio tinkas: netikėtai atsiradusio produkto kūrėjai džiaugiasi sėkme
Namas Ir Aš

„Pardavimas įvyksta ne tada, kai prekės išvažiuoja iš sandėlio, o kai žmogus paskambina ir sako, viskas, mes jau turime. Ačiū už gražias sienas“, – įsitikinusi molio tinką gaminančios įmonės „Mr. Clay“ (liet. „p. Molis“) įkūrėja ir vadovė Raimonda Radvilavičienė ir džiaugiasi, kad molio tinko gerbėjų bendruomenė nuolat auga.

Raimonda, vidaus apdailai skirtą molio tinką gaminate jau šešerius metus. Kaip jums sekasi?

Prieš šešerius metus pati neįsivaizdavau, kaip atrodys tas produktas, o šiandien esame rimti rinkos dalyviai. Molio tinku tinkuojami ne tik privatūs, bet ir komercinės paskirties objektai – biurai, viešbučiai. Nuveiktas tikrai didelis darbas, nes reikėjo sukurti ne tik pasiūlą, bet ir paklausą.

Dekoratorius Paulius Mikalauskas ir Raimonda Radvilavičienė

Kai sugalvojote kurti molio tinką, ką apie jį žinojote?

Ta idėja, grįžtant prie pradžios, gimė labai netikėtai. Nebuvo jokių planų gaminti molio tinką. Dirbau plytų gamykloje, kuri buvo ant bankroto ribos. Tiek akcininkai, tiek mes sukome galvas, ką dar galima gaminti, ką daryti. Turėjome susitikimą viename prekybos centre ir jie paklausė, ar galime pagaminti molio miltų. Molio miltai gaminami sumalus nedegtas, tik išdžiovintas plytas ir naudojami krosnims mūryti. Jiems nebuvo didelės paklausos, bet tuo metu galvojome, kad parduosime ir padarysime bet ką.

Grįžome į gamyklą, pasikvietėme gamybos vadovą. Jis sako, taip, mes galime pagaminti, bet turime tik du malūnus: vieną naudojame nepertraukiamoje gamyboje, o kitas neveikia. Pradėjome ieškoti, rašyti gamybos planą, sąmatą. Paskaičiavau, kad su fasavimo linija reikia 10 tūkst. eurų – nėra pinigų, sumažinome iki 7 tūkst. – nėra, iki 700 – pinigų nėra, sąskaita užblokuota. Niekas nenori dėl kelių pečiukų mūrytojų tiek pinigų sudėti. Kadangi plytų gamyba sezoninė, išsivalėme malūną, prisimalėme tų molio miltų, kastuvu supilstėme į maišus, užrišome dirželiais, spausdintuvu atspausdinome etiketes, skambiname į tą įmonę, sakome, turime molio miltų. O jie: mes jau seniai iš Lenkijos atsivežėme (juokiasi). Tada pradėjome ieškoti, kur padėti tuos miltus, ir vienas pečiukų mūrytojas klausia, gal turite molio tinko. Klausiu, ko tokio.

Pagalvojau, kad turime labai daug molio miltų, kuriuos galime panaudoti naujam gaminiui, kuriam nereikia sudėtingų gamybos linijų. Nežinojau kaip, bet jaučiau, kad molio miltus galime parduoti molio tinko gaminyje. Buvau įsimylėjusi ir molį, ir plytinės darbuotojus, ir tą kaimelį. Labai nesinorėjo pasiduoti, galvojau, gaminsime bet ką, kad tik išsilaikytume. Taip atėjo molio tinko idėja. Pradėjau ja domėtis, paskui sužinojau, kad pasaulyje jau yra molio tinko gamintojų. Dabar, po šešerių metų, galvoju, kad visus aplenkėme ir pagal molio tinko sistemą esame labai daug nuėję.

Iš pradžių buvo galvojama tik apie natūralumą, kad tai natūralus gaminys, bet su laiku atėjo supratimas ir apie estetiką, kad neužteks vien natūralumo filosofijos, nes šiais laikais žmogui reikia visko, turi būti gera ir akims, ir kūnui. Nenoriu girtis, bet mes estetikos srityje esame padirbėję labiausiai, esame sulaukę komplimentų, netgi gavę pasiūlymą iš vieno vokiečių gamintojo gaminti po jo prekės ženklu.

Labai smagu, kad tas produktas nėra nuo nieko nukopijuotas. Pirma, nebuvo nuo ko, antra – turiu tiek savo idėjų, kad, jei pradėčiau imti kitų, išvis neturėčiau laiko miegoti (juokiasi).

Pastaruoju metu dizainerių kurtuose interjeruose molio tinko apdaila matoma vis dažniau. Atrodo, produkto populiarumas auga?

Taip, ir galvoju, kad tai tik pradžia. Visus tuos šešerius metus realiai atlikinėjome namų darbus ir tik šiandien esame visiškai pasiruošę kokybiškai aptarnauti klientą ir patiekti kokybišką produktą. Pats produktas nelabai ir pakito, bet išmokome dirbti.

Dirbti su natūraliomis medžiagomis sudėtinga. Tai, kaip ji atrodys, labai priklauso nuo meistro patirties. Yra meistrų, kurie dirba su mumis visus tuos metus. Niekada nepamiršiu, kaip su vienais meistrais sėdėjome prie stalo, ir aš sakau, žinote, mes gaminsime molio tinką. Jie sako, gerai, mes tinkuosime su jūsų molio tinku. Ir šiandien jie dirba su mūsų produktais. Man labai gražu stebėti, kaip produkte daug žmonių atrado save. Viskas taip gana lėtai, organiškai užaugo, ir aš pati su tuo produktu užaugau. O dabar mes galime augti greičiau, nes žinome atsakymus.

Labai smagu, kai mus atranda žmonės iš užsienio. Neseniai susirado architektai iš Anglijos, belgų dekoratoriai ne kartą dalyvavo mūsų mokymuose. Jie sako, kad tai – viena gražiausių medžiagų, kokią yra matę.

Dabar turite ir įvairių molio mišinių, ir glaistų, ir įvairiausių spalvų pigmentų. Su kuriuo produktu startavote?

Pirmieji du produktai buvo rudas klasikinis molio tinkas išlyginamajam sluoksniui ir apdailinis baltas molio tinkas. Nebuvo jokių spalvų. Estetiniu požiūriu bandomieji gaminiai dabar atrodo juokingi, bet tuo metu pagrindinis rodiklis man buvo „limpa“, nes visi manęs klausinėdavo, ar molio tinkas laikysis ant sienų. Paskui atsirado estetika, klausimai, kuo tinkuoti.

Dabar turime klasikinį rudą, apdailinį baltą ir apdailinį rudą tinką. Jie skiriasi tuo, kad rudo tinko bazė visai kita ir panaudojus tuos pačius pigmentus jo spalvos atrodo kitaip, sodresnės. Rudas apdailinis tinkas atsirado dėl to, kad viena architektė jo ieškojo savo namams ir mes jai tą produktą sukūrėme. Taip pat turime molio marmuro glaistą FINISH 9, naudojamą dekoravimui. Atskirai jo niekas nenaudoja, jis tepamas tik ant apdailinio tinko. Turime ir molio dažus, kurie dažomi voleliu, bet jau esame paruošę ir dažus purškimo aparatui. Tačiau pagrindiniu gaminiu lieka baltas apdailinis tinkas, jis universaliausias, tinka naudoti net ant tapetų ar plytelių. Yra žmonių, kurie nenori kapitalinio remonto, todėl nugruntavus galima tinkuoti ant bet kokio paviršiaus, nes šis produktas turi labai gerą sukibimą.

Tinko tepimo pamokos.

Kaip atnaujinti molio tinko apdailą?

Jei gyvename su molio tinku ir norime atsinaujinti, galima vienu sluoksniu pertinkuoti arba galima perdažyti molio dažais, tik iš pradžių patarčiau pabandyti, ar jie patinka, nes apdailinis tinkas, tepamas glaistykle, suteikia labai gražų šešėliavimą, o dažai to efekto neturi. Atsinaujinti su molio tinku labai paprasta, nes nieko nesugadinsite, nebus jokių dulkių, todėl nieko nereikia kraustyti ir dangstyti. Netgi užuolaidas galima palikti kabėti. Sienų atnaujinimas su molio tinku man atrodo pats paprasčiausias ir mažiausiai rizikingas variantas. Jei ateityje molio tinko nebesinorės, nuglaisčius sienas bus galima dažyti paprastais dažais. Tai mineralinis mišinys, kuris draugauja su labai daug medžiagų. Tik, man atrodo, turint molio tinką, jau nelabai norisi grįžti prie įprastos apdailos.

Molis – natūralus ir gan trapus produktas. Ko bijo tokios sienos, kaip jas prižiūrėti, valyti?

Molio tinkas – natūralus ir pralaidus garams, nes jis buvo naudojamas šiaudinių namų apdailai, kur reikia „kvėpuojančios“ medžiagos. Tai reiškia, kad, jei gaminį bandysime valyti šlapiai, jis gers vandenį ir matysis valymo vieta. Todėl tokių sienų rekomenduojame šlapiai nevalyti. Tačiau atradome, kad prireikus kavos ar arbatos dėmes galima išvalyti audinių balikliu. Kartais atsiradusį trūkumą galima pataisyti tuo pačiu tinku, jei turite pasilikę. Sausas dėmes, pavyzdžiui, nuo batų likusius brūkšnius, geriausia valyti sausu šepetuku, kiti meistrai naudoja trintukus.

Jei reikia, molio tinką galima impregnuoti, padaryti atsparų trinčiai, bet man pačiai patrauklesnis visiškas natūralumas. Iš esmės molio tinko apdaila tokia pat jautri įbrėžimams kaip ir dažai, bet iš tiesų dažniausiai namuose kenčia tik tam tikros sienos – koridoriuje, prie įėjimo. Kas kažkiek metų jas reikės pertepti vienu sluoksniu arba tiesiog per daug nesijaudinti.

Norint atsparesnės arba akcentinės apdailos, ant tam tikrų sienų galima daryti dekorą, kuris dažniausiai yra impregnuojamas tungų aliejumi ar kitomis priemonėmis ir yra gana atsparus.

Ar tiesa, kad molio tinkas nebijo pelėsio?

Jeigu pelėsis bus išvešėjęs, molio tinkas nuo jo neapsaugos, jis gali išlįsti ir vėl, bet apskritai molis yra šarminis produktas, o pelėsis šarmo nemėgsta. Ant molio tinko paviršiaus nėra plėvelės, tai reiškia, kad vanduo neužsistovi, net jei siena sudrėksta, ji greit išdžiūsta. Kaip sakiau, pelėsio jis gal ir nenaikina, bet yra tikrai gera prevencinė priemonė.

Esu netyčia padariusi tokį eksperimentą. Drėgname požeminiame garaže stovėjo laminuota baldinė plokštė su užtepta spalvų palete. Tarp spalvų buvo tarpai, likę nuo dažymo juostų. Atvažiavo specialistas daryti tyrimų dėl lakiųjų organinių junginių (visos vertės buvo nulinės) ir kartu pasiūlė padaryti pelėsio sporų tyrimą – paėmė mėginį nuo prieš metus tinkuotos sienos. Paskambinęs pasakyti rezultatų, jis sako, arba tikrai pelėsis nemėgsta molio tinko, arba pas jus tiek daug chemijos, kad net pelėsis neauga. Nulėkiau į garažą pasižiūrėti, koks ten vaizdas su palete. Netinkuotose vietose, kur buvo juostos, buvo apipeliję, o ant tinko nebuvo jokio pelėsio.

Žinoma, reiktų daryti nuoseklesnius tyrimus, bet, kiek rodo praktika, molio tinkas – gera prevencinė priemonė nuo pelėsio.

Ar galite pasakyti, kuo žmones patraukia molio tinkas: savo natūralumu ar estetinėmis savybėmis?

Yra keletas žmonių kategorijų. Visų jų motyvus suprantu ir gerbiu. Vieni ateina, nes jiems reikia natūralaus produkto pagal namų statybos būdą. Kiti ateina, nes kažkur matė ir labai patinka vaizdas. Dar kiti supranta, kad tai natūralu ir jiems labai gražu. Gal jų namai nėra labai natūralios statybos, bet žmonės žino, kad, jei įmanoma sumažinti namuose lakiųjų organinių junginių koncentraciją, tai jau labai gerai. Dar kita kategorija nori sutaupyti ir sienas tinkuotis patys, nes pati medžiaga kainuoja nedaug. Iš tiesų, daug mūsų klientų tinkuoja namus patys. Mes juokaujame, kad galima tai daryti vilkint suknelę, nes darbas nepavojingas, o molio tinkas lengvai nusiplauna nuo visų paviršių ar drabužių.

Be to, užmaišytas tinkas gali stovėti kelias savaites. Vienintelis dalykas, kuris gali bestovint nutikti, – prarūgti vanduo. Tiesa, nuo ilgo stovėjimo jis skystėja, bet, vėl įbėrus sauso mišinio ir permaišius, galima viską sunaudoti net ir po kelių mėnesių.

Kaip jūsų produktų pasirinkimą riboja architektūra, interjero stilius?

Visiškai neriboja. Paėmus vieną mišinį ir vieną spalvą iš to paties kibiro galima padaryti begalę skirtingų apdailos variantų. Naudodamas vieną ar kitą glaistyklę ar kempinę, pridėdamas žvyriuko ar šiaudukų, gali sukurti apdailą ir kaimo trobai, ir verslo centrui.

Citata:Priklausomai nuo meistro ir darbo įrankių, tas pats tinkas gali būti šiurkštesnis, glotnesnis, visai glotnus, preciziškas arba banguotas.

Plačias apdirbimo galimybes lemia ir tai, kad mišinys atgyja nuo vandens, todėl galima ilgai su juo „žaisti“. Tai stiprioji molio tinko pusė.

Priklausomai nuo meistro ir darbo įrankių, tas pats tinkas gali būti šiurkštesnis, glotnesnis, visai glotnus, preciziškas arba banguotas. Iš tiesų, tų įrankių ir nereikia daug: teptukas, kempinėlė ir pora glaistyklių.

Molio tinko efektai atsiranda labai įdomiai. „Panoramos“ centre „Ali šokoladinėje“ išgautas labai įdomus efektas – bangelės, kurios atrodo kaip vėjo supūstas smėlis. Šitas efektas atsiranda, kai labai šlapią paviršių švelniai pakutename šepetuku. Perbrauki – ir, atrodo, akyse pradeda raibuliuoti. Taigi efektui pasiekti užtenka tokių paprastų dalykų ir patirties.

Ir mes patys, ir su mūsų produktais dirbantys dekoratoriai kartais pasvarsto, kada bus tokia diena, kai nebežinosi, ką naujo su molio tinku padaryti, tai neišsemiami klodai.

Kokia apdaila dabar populiariausia?

Šiais metais pastebėjau, kad tiek architektai, interjero dizaineriai, tiek patys klientai labiausiai dėmesį atkreipia į visiškai paprastą apdailinį molio tinką, kuris tinkuojamas standartiniu būdu, su minimaliais šešėliais. Žmonėms nebereikia nieko „mandro“, visi eina į paprastumą ir minimalizmą. Dabar visi ieško tam tikrų paprasto tinko apdirbimo būdų, kad tas dekoras būtų labai minimalus. Pavyzdžiui, visos sienos tinkuotos vienspalviu tinku ir išskiriama viena akcentinė siena, tos pačios spalvos, bet turinti kitokią struktūrą.

Tiesa, dabar patinka ir natūralūs priedai, kurių įdedame: žvyras, žėrutis, šiaudai vėl grįžta į madą, net į miesto butus.

Ar jūsų naudojamas molis kasamas Lietuvoje?

Ne, žaliavas vežamės iš Austrijos, Čekijos, Šveicarijos. Rudą molį vežamės iš kaimyninių Baltijos šalių. Lietuvoje neturime tokių iškasenų. Anksčiau rudam klasikiniam tinkui naudojome savo žaliavas, bet plytų niekas Lietuvoje nebegamina ir ruošti molio miltų nebėra techninių galimybių.

Sakote, kad tinką galima tepti vilkint suknelę, jus kviečia kaip tam tikrą pramogą į įmonių vakarėlius, pasakojate apie eksperimentus su įvairiais priedais. Galima sakyti, kad molio tinkas yra tam tikras žaidimas, kūryba?

Būna labai įdomių patirčių. Kartais pradėję daryti galvojame, kaip tą dekorą reikės pakreipti. Būna, kad net padaryta siena su nedidelėmis pastangomis gali transformuotis į visiškai kita. Sienų tinkavimas yra nuotykis. Galiu pasakyti, kad tinkuoti sienas fiziškai nelengva, bet tie, kurie pabando, paskui su tokiu malonumu tas sienas glostinėja, net suserga tokia liga – vis nori kažkur patinkuoti. Jie periodiškai kažkur tinkuoja tai namie, tai pas draugus. Ta medžiaga turi kažkokios traukos.

Esame sugalvoję metodikas, kaip daryti lengviau ir paprasčiau, todėl mažėja ir klaidų tikimybė. Kartą per mėnesį rengiame vienos dienos darbo su tinku mokymus, o Vilniaus parduotuvėje esame padarę net paprasčiau: turime gipskartonio plokštę, visada turime užmaišyto tinko ir parodome bent jau pagrindinį tepimo judesį, kad žmogus suprastų, ką turi padaryti.

Mokymai labai populiarūs, vietos labai greitai užimamos, nes pastebėjome, kad žmonės, netgi turintys meistrus ir suprantantys, kad visų namų neįveiks, nori nors vieną sieną pasidaryti patys, pridėti ranką prie savo namų. Tai labai ryški tendencija.

Kada įsikūrėte Vilniuje?

Balandžio mėnesį. Seniai pagalvodavau, kad reikia ateiti į Vilnių, bet esame gan maži, buvo neramu, ar išsilaikysime finansiškai, nes Vilnius vis tiek turi savo kainų kategoriją. Patalpos Vilniuje, Žemaitijos gatvėje, atsirado labai įdomiai. Savininkai rado mane instagrame, juos sužavėjo mūsų entuziazmas ir jie norėjo duoti patalpas naudoti atsakingiems žmonėms. Kai paskambino, iš pradžių net nesupratau, ko jie nori. Galvojau, kad nutinkuoti sienas. Klausiu, kaip įsivaizduojate, kiek tai truks, o jie sako, kiek norite, galite metus, dvejus. Tada galvoju, kur čia šuo pakastas, kas išlįs, gal ten stogo nėra (juokiasi). O paskui sužinau, kad tai 200 kv. m Vilniaus senamiestyje ir gauname tai tik už mokesčius. Galvoju, einame, vadinasi, čia ženklas, kad reikia nustoti bijoti.

Studijos sienoms tinkuoti darėme dviejų dienų vakarėlį, į kurį pakvietėme 40 žmonių. Kai kurias sienas tinkavome kartu, o kai kurias meistrai. Kaip koncertų salėje susėdome ant kėdučių, meistrai tinkavo, visi plojo, išėjo labai jaukus renginys. Įdomu, kad pirmą dieną iš 20 tinkuoti užsiregistravusių žmonių buvo tik vienas, kuris tinkavo pirmą kartą, – visi jau yra pas mus buvę. Pirmieji klientai seka mūsų veiklą, pirmi susiregistruoja į visus renginius – toks gerbėjų klubas susibūręs. Viena moteris viename koncerte priėjo, sako, gal jūs manęs nepažinsite, aš buvau mokymuose ir noriu pasakyti, kad pasidariau tas sienas, labai gerai išėjo. Tai kelia labai geras emocijas.

Foto galerija.: new_000260839_0

Jau galite pasakyti, kad iš nieko sukūrėte sėkmingą produktą?

Dar reikia padirbėti, bet, kaip nuo minuso pradėjusi, labai džiaugiuosi savo produktu. Galvoju, kad net jei staiga nuspręsčiau veiklos nebetęsti, tai jau būtų nebeįmanoma. Net jei aš pati nebedirbčiau, viskas judėtų. Aišku, aš jau neobjektyvi, bet tas produktas be galo gražus. Pati nebeįsivaizduoju savęs gyvenančios kitaip nei su molio tinko sienomis, kiekvieną kartą įėjus į namus tas jaukumas man kelia šypseną.

Mąstau, kad molio tinko laikas dar tik ateina. Kartais pagalvoju, kaip čia bus, kaip viskas keisis. Nesu pasirašiusi jokių planų, tiesiog kiekvieną dieną gyvenu molio tinku, bet visiškai neabejoju, kad ateityje tai bus stiprus produktas rinkoje.

Mus jau vertina ir užsienyje. Norvegai jau nusipirko mūsų spalvų paletes, ketina pardavinėti aštuoniose parduotuvėse, ir Latvijoje jau turime partnerius. Lietuvoje iš didžiųjų pardavėjų dar niekas nepaskambino, bet jaučiu, kad ateis ta diena.

Kalbėdama apie planus, galvoju, kad dabar naujų produktų jau nebereikia, reikia daugiau įvairiais formatais pateiktos mokomosios medžiagos, kad žmonės galėtų dirbti. Man smagu, kad ir mūsų meistrai partneriai neužspaudžia tos informacijos, dalijasi su kitais, konsultuoja.

Mano tikslas – kad žmonės kuo daugiau žinotų, atrastų būdų, kaip turėti natūralias sienas ir švariai bei gražiai gyventi.

Straipsnio komentarai

Siųsti

Jana 07.24 20:59
Taip molis yra naturalus ir lengva su juo dirbti tik predai turi būti tikslūs,ypač ant keramzitinių blokelių vidinė pusė Linkiu sekmės bandymams

Interjeras interjeras