Televizijos, kaip didžiausio pramogų ir žinių šaltinio, statusas keičiasi. Tačiau naujomis funkcijomis pasipildęs televizorius vis dar užima tvirtą poziciją beveik kiekvienuose namuose. Kokią vietą ekranui geriausia parinkti ir kaip jį integruoti į interjerą, pataria dizainerė Eglė Skulsčiūtė („Interjero guru“).

Remdamasi savo patirtimi, dizainerė sako, kad televizorius vis dar lieka svarbiu traukos elementu, nes ekranas naudojamas ne tik įprastai televizijai, bet ir interneto svetainėms, sporto varžyboms, filmams žiūrėti. „Mano praktikoje pasitaikė tik vienas atvejis, kai būsto šeimininkai nepageidavo televizoriaus, jo neprojektavome nei svetainėje, nei miegamajame. Tačiau specialiai filmams žiūrėti jiems su kolege sukūrėme mobilią darbo vietą prie kompiuterio – stalą su ratukais, kuris yra integruotas spintoje, bet norint gali būti privežamas prie sėdėjimo zonos svetainėje. Taigi, nors jie ir nežiūri televizijos, žiūri filmus ir tam jiems reikalingas didelis ekranas (monitorius). Bet juk iš esmės televizorius ir yra didelis ekranas“, – sako dizainerė ir priduria, kad jos namuose televizorius naudojamas ir kaip kompiuterio monitorius dirbti su grafinėmis ir 3D programomis.

Būsima vieta – planuojant interjerą

Kurioje namų vietoje stovės televizorius, patariama apgalvoti pirminiame interjero kūrimo etape, kai planuojamos funkcinės zonos. Dizainerė sako, kad tai svarbu, nes reikės numatyti kištukinius ir interneto lizdus. Be to, teks apgalvoti, kaip „nematomai“ prijungti priedėlį ar audiosistemą.

Anot dizainerės, šį klausimą galima spręsti įvairiai. Naujos statybos būste sienoje nuvesti kabelių kanalą, jame suslėpti laidus ir užtinkuoti. Kitas būdas – baldinis sprendimas, kai laidai slepiami laidų kanale už baldinės sienelės. Panašiu principu laidus galima slėpti ir už dekoratyvinės sienelės. Paprasčiausiu, tačiau mažiausiai patraukliu būdu E. Skulsčiūtė vadina matomą kabelių kanalą, nudažytą sienos spalva.

„Kabelių kanalas, apie kurį kalbu, eina tarp dviejų lygių kištukinių ir kitų lizdų eilės. Viršuje ir apačioje pats kabelių kanalas suvedamas į vadinamąsias „tuščias rozetes“, o šalia, tiek viršuje, tiek apačioje, išdėstomi kištukiniai ir interneto lizdai, jų kiekis priklauso nuo jungiamos aparatūros kiekio. Viršuje esantys lizdai slepiami už televizoriaus ekrano, o apačioje esantys lizdai pasislepia TV zonos balde. Jeigu televizorius nejungiamas prie jokios aparatūros, tuomet ir kabelių kanalas nereikalingas. Reikia tiesiog numatyti lentynėlę priedėliui, o kištukinį ir interneto lizdą numatyti už televizoriaus“, – įvairius variantus siūlo ji. Bet kuriuo atveju, žiūrėdami iš šono, laidus matysime, todėl idealu, jei televizorius įmontuojamas į nišą arba įrėminamas taip, kad šonų nebūtų matyti.

Įprasčiausia ir patogiausia vieta televizoriui – siena priešais sofą. Nepalankia situacija dizainerė vadina priešais ekraną esantį langą. „Jeigu tai ne šiaurinė pusė, kažkuriuo paros metu saulė trukdys žiūrėti TV. Tada viską gali išspręsti šviesos nepraleidžiančios užuolaidos, žaliuzės, ritininės užuolaidos“, – pataria ji.

Pabrėžti ar paslėpti?

Erdvioje patalpoje televizorių galima statyti kambario viduryje. Tokiu atveju rekomenduojama palikti gan daug vietos jam apeiti, o patį televizorių pritvirtinti prie pertvaros ar baldų.

Pasak specialistės, kabinti televizorių ar statyti – priklauso nuo šeimininkų įpročių: „Jeigu jie nėra linkę po kurio laiko keisti kambario apstatymo, tuomet siūlyčiau kabinti. Tuomet lengvesnė priežiūra, patogiau valyti dulkes nuo paviršių. Kabinant pagal poreikį televizorių galima kiek pakreipti nedideliu kampu.“ Svarbus dalykas – ekrano aukštis. Sėdint jis turi būti akių lygyje.

Krentantis į akis, susiliejantis su aplinka, beveik nematomas – būdų integruoti televizorių yra daug ir įvairių. Jei norime, kad televizorius būtų matomas, E. Skulsčiūtė pataria akcentuoti ne patį televizorių, o sieną, prie kurios jis stovi, ar jos dalį. Pavyzdžiui, iš plokštės, plytelių, stabilizuotų augalų ar kitų medžiagų sukurti dekoratyvinę sienelę. Akcentu gali tapti ir televizoriui skirtas baldas. „Galima suprojektuoti akcentinį TV baldą, kuris trauktų akį ar savo spalva, ar forma, ar kokiu ornamentu. Tai gali būti ne tik spintelė, bet ir lentynos ar spinta. Tokį ar panašų sienos akcentavimo sprendimą galima pratęsti į lubų ar grindų plokštumą (pvz.: kita spalva dažytas lubų ruožas). Akcentinis sienos sprendimas gali būti neryškus dekoratyvinis apšvietimas“, – įvairius variantus siūlo interjero dizainerė.

Norint priešingo rezultato – „išnaikinti“ ekraną erdvėje, ji siūlo sieną ar jos dalį nudažyti juodai, padengti tamsia plokšte arba integruoti jį į tamsų baldą. „Visiškai paslėpti galima technologijomis – televizorius gali suvažiuoti į baldą, į lubas, po lova ir pan. Taip pat slėpti galima spintoje uždarius dureles arba apsukti plokštumą, ant kurios yra televizorius, 180 laipsnių kampu. Esu mačiusi interjerų, kur TV paslepiamas po tam tikru būdu pasiūta medžiaga, ją galima išsiuvinėti ar kitaip dekoruoti kaip paveikslą“, – sako E. Skulsčiūtė. Dar vienas variantas – televizorius su meniška ekrano užsklanda.

Nukreipti dėmesį nuo televizoriaus siūloma aplink jį prikabinus įvairių paveikslų ar nuotraukų, ypač nespalvotų.

Dizainerė kritikuoja populiarų sprendimą televizorių kabinti virš židinio. Virš židinio kabantis ekranas yra per aukštai, todėl ilgainiui paskaus kaklą, be to, taip apkraunama siena. „Mūsų dėmesio reikalauja tiek degantis židinys, tiek įjungtas televizorius, o tai blaško“, – teigia ji ir pataria židinį ir televizorių derinti vieną šalia kito, o ne vieną virš kito.

Abiem objektams sujungti siūloma sukurti bendrą baldinį ar kitą dekoratyvinį sprendimą: „Tam galima pasitelkti įvairias medžiagas: baldines plokštes, pavyzdžiui, biožidiniui, akmenį, akmens lukštą, įvairias sienines plokštes, plyteles ir panašiai.“