„Masná 130“ – daugiau nei 500 metų senumo namas, esantis Česky Krumlove, nedideliame Čekijos miestelyje, įtrauktame į UNESCO paveldo sąrašą. Apleistą pastatą įsigiję šeimininkai matė jame vertybę, tačiau nežinojo, kad pasirūpinti ja bus taip sudėtinga.

„Pamažu supratome, kad rūpinimasis net nedideliu istoriniu namu balansuoja ant beprotybės ribos. Namo pamatai buvo nukentėję po potvynio, jis nebuvo prijungtas prie nuotekų sistemos, stogas buvo visiškai avarinės būklės, o kartu stogo sijos istoriškai buvo daug vertingesnės, nei kas nors įtarė. Eigoje išsiaiškinome, ką reikia renovuoti, išmokome įsiklausyti į namą ir patys įgijome keletą senųjų amatų įgūdžių“, – sako namo Petra Hanáková ir Radekas Techlovský.

Naujieji namo šeimininkai norėjo išsaugotiti kuo daugiau istorinių elementų, tačiau kartu atnaujinti namą, kad jis atspindėtų šiuolaikinį gyvenimą ir papildyti istorinį interjerą tuo, ką mėgsta, – meile šiuolaikiniam dizainui ir minimalistiniam stiliui. Nenorėjome sukurti nei istorinio „muziejaus“ interjero, nei dizaino salono, norėjome organiškai sujungti istorinį ir šiuolaikinį sluoksnius. Su tokia idėja jie kreipėsi į architektūros studiją „ORA“.

Pirmuosius dvejus metus buvo remontuojamas pirmasis aukštas, mąstant jį išnuomoti kavinei. Galiausiai kavinę pavadinimu „Masná 130“ užsakovai atidarė patys ir toliau tęsė renovacijos darbus. Jie nusprendė beveik nekeisti antro aukšto plano, taip atiduodami pagarbą šimtmečius čia gyvenusiems žmonėms. Dabar šį namą jie laiko savo namais ir tik retkarčiais išnuomoja svečiams, norintiems pasimėgauti seno ir naujo deriniu.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000333192_0

Seną pastatą naujam gyvenimui padėję prikelti studijos "ORA" architektai sako nuo pat pradžių susižavėję šiuo objektu ir užsakovų požiūriu. „Mums asmeniškai pažįstamas jausmas įsimylėti seną namą ir jame apsigyventi. Šis procesas apima kovas ir atradimus, taip pat prisitaikymą prie vietos kaprizų. Seni namai dažnai būna įnoringi. Užduotis buvo perplanuoti pirmąjį namo aukštą, kad jame būtų galima gyventi ir tik retkarčiais nuomotis. Todėl dizainas atspindi savininkų gyvenimo būdą“, – pasakoja interjero projekto autoriai.

Buvo siekiama išsaugoti ir atskleisti istorinę namo kilmę. Namo ašis – salonas su drožinėtomis medinėmis renesansinėmis lubomis. Jie nusprendė nugriauti kažkada kambarį skyrusią pertvarą ir atsilaisvinti visą originalią erdvę. Nuvalius naujausius sienų dažų sluoksnius, pasirodė originali purpurinė spalva.

Miegamajame iš originalios sudėtingos tapybos ant lubų liko tik fragmentas. Šiam kambariui parinkta rami kreminė spalva. Vonios kambarys – šviesiausia namo erdvė, todėl jame buvo pasirinkti šalti atspalviai.

Architektai į interjero dizainą pažvelgė kaip į koliažą. Baldai į istorinę erdvę įterpti kaip atskiri objektai, kurie sukuria atskirtį nuo istorinių elementų. Virtuvė yra tarsi spinta, kurioje slepiasi viskas, ko reikia. Lova, sujungta su spinta, stovi kambario viduryje ir yra atsukta į šviesą bei originalią lubų tapybą. Lova yra ne tik miego, bet ir skaitymo vieta. Tai padaryti leidžia specialiai šiam tikslui įrengti šviestuvai.

Dauguma baldų pagaminti pagal užsakymą iš tamsiai dažytos beržo faneros, žalvarinės kojelės atspindi aplinką, susilieja su ja, taip pat palaiko erdvinį objektų atskyrimą. Virš stalo esantis šviestuvas sumontuotas ant gembės, kad istorinės lubos liktų nepaliestos.