Architektė Rūta Tutkutė-Mikalauskienė („In Plan“) įsitikinusi: kiekvieni namai turi pasakoti originalią istoriją, todėl kurdama interjerus nesivaiko naujausių madų ir nebando jų įsprausti į konkretų stilių. Pokalbis apie tai, kaip interjerus veikia kasmetinės tendencijos, kas formuoja mūsų skonį ir kaip per dešimtmetį pasikeitė mūsų namai.

Rūta, kiek užsakovų ateina pas jus prašydami konkretaus interjero stiliaus, norėdami pagal naujausias tendencijas?

Besikreipiantys klientai visada būna apžiūrėję įvairių interjerų pavyzdžių ir susidarę nuomonę, kokie namai jiems gražūs, kokie ne. Kartais kreipiasi prašydami: mums patiko tie ar tie jūsų kurti namai, kiti rodo internete rastus pavyzdžius, tačiau pradinę stilistinę mintį turi visi. Nesakyčiau, kad jų pasirinkimą veiktų tendencijos, daugiau asmeninis skonis, susiformuojantis, matyt, per ilgą laiką.

Manau, kad žmogaus individualus estetikos suvokimas formuojasi nuo pat vaikystės, jį supančios aplinkos, vėliau tam įtakos turi jo interesų laukas, žmonės, su kuriais bendrauja, vietos, kuriose mėgsta lankytis, knygos, interneto portalai, socialiniai tinklai, mėgstami žymūs žmonės. Kokia aplinka mus supa, tai mes ir pamėgstame. Taigi natūralu, kad, sekant populiarius interjero ir namų dekoro informacinius šaltinius, jų diktuojamos mados kažkiek įtakos padaro ir mūsų skonio suvokimui. Tačiau, jei šių dienų diktuojama tendencija yra visiškai priešinga per ilgą laiką susiformavusiam skoniui, žmogus tikrai tam nepritars, nesvarbu, kiek madinga tuo metu tai bus.

Aš asmeniškai tendencijomis specialiai nesivadovauju, jos man įtakos turi tik tiek, kiek tai natūraliai „prilimpa“ pagal mano estetikos suvokimą. Pasikartosiu, manau, kad visada egzistuoja ir egzistuos įvairūs interjero stiliai, išraiškos, ir tik nuo žmogaus per ilgą laiką susiformavusio skonio priklauso, ką jis norės rinktis savo namams.

Kaip manote, ar išvis teisinga kalbėti apie gryną interjero stilių, bandyti įsprausti jį į rėmus?

Klausimą suformavote būtent taip, kaip aš visada galvoju. Manyčiau, dažnai labai sudėtinga apibrėžti interjerą kaip vieną konkretų stilių, nes paprastai kuriant įtraukiama kelių stilių specifika. Žinoma, į preliminarius rėmus tikrai galime suskirstyti visus interjerus: užmetus akį visada matyti, ar įkvėpimas buvo klasika, ar industrinis stilius. Bet kiekvieni namai gali turėti ir kitam stiliui būdingų elementų, dėl to griežtai kategorizuoti aš nelinkusi.

Kalbėdama apie savo kurtus interjerus, bijau jiems priskirti vieną ar kitą konkretų stilių, labiau mėgstu pasakoti apie sukurtų erdvių diktuojamą charakterį: šviesu / tamsu, kontrastinga / neutralu, charakteringa / lengva, spalvinga / žemiška ir pan. Naudojamos medžiagos, spalvos, faktūros, akcentai ir sukuria namų jausmą, kuris nebūtinai turi turėti pavadinimą, o būti savitas ir priimtinas būtent mums.

Kiekvienas dizaineris dažniausiai dirba daugiau mažiau pagal tam tikrą stilių ir kraštutiniškai skirtingų interjerų nekuria. Taigi ir žmonės natūraliai renkasi specialistą pagal jo kuriamus darbus, pagal tai, kas patinka patiems. Dėl to pasakyti, kokie stiliai dominuoja Lietuvoje, vien iš savo patirties yra labai sudėtinga, nes į mane kreipiasi žmonės, kurie prašo sukurti tai, ką kuriu aš. Net neabejoju, kad į kitus dizainerius kreipiasi dėl jų kuriamos stilistikos.

Labai bendrais principais galima suskirstyti, kad visada buvo ir bus žmonių, kurie mėgsta klasikinę, modernią ir bohemišką aplinką. Manau, su didesniais ar mažesniais nukrypimais ir interpretacijomis šie stiliai visada bus gyvi.

Peržiūrinėjant daug interjerų atrodo, kad dažnai jie panašūs vieni į kitus, jiems trūksta asmeniškumo. Kaip jūs manote, kodėl?

Vienareikšmiškai nesutikčiau su tokiu teiginiu. Namai vieni į kitus panašūs tik tiek, kiek jie labiausiai ir pataiko į vieną ar kitą interjero stilių – skandinaviško interjero namai savo interjero principais bus panašūs vieni į kitus, o klasikiniai tarpusavyje atrodys vienodi. Dirbant su profesionaliu dizaineriu, kiekvienam stiliui konkrečiuose namuose bus sukurtas individualus išskirtinumas, nes jį natūraliai diktuoja įsiklausymas į kliento poreikius, konkrečios erdvės analizė ir jai skirti specifiniai sprendimai, dizainerio asmeninis išmanumas, kūrybiškumas.

Manau, sėkmingas rezultatas, kaip ir visur gyvenime, priklauso nuo komunikacijos, abipusio įsiklausymo ir pasitikėjimo. Tiek dizaineris turi girdėti kliento pageidavimus, tiek užsakovas turi pasitikėti specialistu, kurį išsirinko. Diskutuojant viskas išsprendžiama taip, kad tiktų abiem pusėms.

Asmeniškumas, kaip sakote, – visai kitas aspektas. Mano nuomone, dizaineris jo nekuria ir neturi kurti. Individualumą, išskirtinumą – taip, o asmeniškumą kuria patys žmonės gyvendami. Namas laikui einant tampa namais, tai gyvas, besikeičiantis procesas. Namus „įgyventi“ savo istorijomis, asmeninėmis smulkmenomis turi patys žmonės.

Interjero dizaino srityje dirbate daugiau nei dešimtmetį. Ar galėtumėte palyginti, kaip keičiasi užsakovų poreikis ir interjero stilius?

Kadangi klientai į specialistą dažniausiai kreipiasi pagal jo kuriamus darbus, norai daugiau mažiau būna panašūs, tačiau labai aiškiai pastebiu, kad metams bėgant žmonės drąsėja. Remiantis mano patirtimi, prieš 10 metų žmonės norėjo šviesių, neutralių namų, su keliais spalviniais akcentais, dvejodavo dėl labiau išsiskiriančių sprendimų. Pastaruoju metu vis labiau jaučiamas charakteringesnių, individualesnių sprendimų poreikis.

Žmonės pamėgo kontrastingesnes spalvas (net juodos sienos nebegąsdina), išraiškingesnes faktūras, medžiagas (pvz., prisipratino idėją, kad eksponuojamas betonas nėra „nebaigta statyba“), individualesnius akcentus. Žinoma, natūralu, kad yra žmonių, ir toliau mėgstančių šviesias, lengvas, pasteliškas erdves. Bet anksčiau mėgstančių, tarkime, industrines medžiagas, akcentus ar kitus panašius sprendimus, nebuvo visai, o dabar jau dažnam drąsūs sprendimai atrodo įdomūs.

Ar lietuviai jau atranda daugiau spalvų nei kurį laiką vyravusi pilka / balta?

Nesakyčiau, kad nebuvo atradę anksčiau. Jei prisimintume 90-uosius, manyčiau, žmonės net per daug mėgo spalvas (šypsosi), namų sienos buvo dažomos nuo oranžinės iki violetinės, tekstilės raštų gausa naudota užuolaidoms, minkštiems baldams ir pan. Sakyčiau, metams bėgant ir lavėjant mūsų estetiniam skoniui, imta norėti neutralių tonų, nes išmokome vertinti natūralias medžiagas, o esant įtemptam gyvenimo ritmui atsirado tylesnės aplinkos poreikis.

Interjero pagrindui (sienoms, grindims) rinktis neutralias spalvas visada yra racionalu, o štai rinktis spalvotą tekstilę, akcentus ir panašiai žmonės mėgo (ir dizaineriai siūlė) ir anksčiau, ir dabar. Bendrai vertinant, šiomis dienomis žmonės drąsiau nei prieš 10 metų renkasi kontrastingesnius, išraiškingesnius ir išskirtinesnius sprendimus – ar tai būtų spalvos, ar medžiagų pasirinkimas, ar baldų formos, tūriai, ar akcentai. Bet vėlgi galime grįžti prie to, kad žmonių skonis buvo ir bus skirtingas, taigi visada rasime ir skirtingų interjerų.

Dažų gamintojai kiekvienais metais paskelbia savo metų spalvą. Kiek į jas realiai atsižvelgiate ir kiek patys užsakovai jų prašo kuriant interjerą?

Nepasakyčiau nei praėjusių, nei šių metų spalvos (juokiasi). Ir klientai niekada nėra apie tai užsiminę. Kaip ir sakiau, specialiai madomis nesivadovauju.

Kalbėdami apie stilių turėtume paliesti ir pastarųjų metų, ir šių metų tendencijų prognozes. Kokią įtaką interjerams padarė pandemija?

Pandemija stilistinių norų nepaveikė, bet iš dalies turėjo įtakos erdvių funkcijai. Atsirado darbo vietos poreikis. Idealiu atveju norima turėti atskirą darbo kambarį, kitu atveju – bent iš dalies atskirtą zoną bendroje erdvėje ar miegamajame. Pastebiu, kad žmonės ieško didesnio būsto apskritai, būstų su daugiau kambarių, erdvesnėmis bendromis zonomis – daugiau tokius ir įsigyja. Matyt, tam įtakos turi ir nebloga ekonominė situacija, ne vien išaugęs poreikis daugiau laiko leisti namuose.

Kokios detalės pastaruoju metu tampa svarbios, į ką atkreipiame dėmesį, į ką atsigręžiame, prie ko grįžtame?

Laikui einant, žmonės pradėjo labiau vertinti natūralias medžiagas: medį, akmenį, metalą, keramiką, natūralią tekstilę. Jie supranta šių medžiagų teikiamą pridėtinę vertę bendram namų jausmui, emocijai. Natūralumas, net ir su jam būdingu dėvėjimusi, suteikia namams subtilumo, tikro neapsimestinio prabangumo, šilumos jausmo.

Bendrai kalbant, kuriant namus visada svarbus geras, racionalus funkcionalumas – tiek planuojant erdves, projektuojant baldus, tiek ir pasirenkant kokybiškas medžiagas.

Kai kurie užsienio dizaineriai pastebi, kad namai tampa nebe tokie sterilūs, žmonės nori jaukių detalių, knygų, gėlių. Ką pastebite jūs?

Galėčiau tam pritarti, bet tik iš dalies. Nepaisydami vis gajesnių minimalistinio gyvenimo idėjų, žmonės vis tiek savo buityje turi labai daug daiktų ir vis tik didžiąją jų dalį nori kuo labiau paslėpti, kad namai atrodytų harmoningi ir neapkrauti. Dėl to funkcionalus erdvių ir baldų planavimas yra labai svarbus.

Apie tai jau kalbėjau, bet pastebiu, kad su atsiradusia drąsa kuriant savo namus ateina ir įdomesnių interjero detalių noras: ar tai būtų kontrastingesni, mažiau sterilūs spalviniai sprendimai, ar įdomesnių baldų tūrių projektavimas, ar pasirenkami eksponuojami akcentai, kasdieniai daiktai.

Vis labiau pamėgtos mano minėtos natūralios, išraiškingesnių faktūrų medžiagos irgi kuria labiau „užlipdytų“ namų vaizdą. Plytos, betonas, akmuo, išraiškingo rašto medžio paviršiai, pintų šiaudų, ratano aksesuarai, džiuto, veltos vilnos kilimai, natūralių drobės ar lino spalvų tekstilė – visos šios medžiagos turi savo raštus, charakterį, tekstūras ir teikia nemažai vizualaus identiteto namams.

Foto galerija.: new_000251939_0