Įrengti būstą palėpėje sudėtingiau, dažnai ir brangiau. Tačiau galimybės – kur kas didesnės. Taip tvirtina architektas Ignas Kalinauskas. Jis iš savo patirties puikiai žino, kaip geriausiai išnaudoti iš pažiūros nedidelį plotą, ir patarė, kokius pagrindinius žingsnius atlikti, kad būtų galima džiaugtis didžiausiu komfortu ir ramybe.

„Kalbant apie individualių namų įrengimą, pirmame jų aukšte dažniausiai suprojektuojama svetainė ir virtuvė, o palėpėje, mansardiniame aukšte – miegamieji kambariai. Daugiabučiuose namuose po stogu, prieš tai galbūt visiškai apleistoje palėpėje, telpa ir visas butas – nesvarbu, ar jis būtų įrengtas paprasčiau, ar labai prabangiai“, – pasakojo I. Kalinauskas.

Anot architekto, prieš ruošiantis įsirengti būstą reikia atsižvelgti į vienus svarbiausių veiksnių – ne tik į poreikius, bet ir pastato būklę, jau įrengtas komunikacijas, esantį stogo apšiltinimą ir laikančiąsias sienas.

„Neįrengtose palėpėse dažnai yra tik stogo konstrukcijos, todėl atsiveria daugiau išplanavimo galimybių, į interjerą galima įtraukti daugiau įvairovės, netgi praplečiamas architekto mąstymas – tik jo fantazijos reikalas, kaip atrodys galutinis variantas“, – tvirtino pašnekovas.

I. Kalinauskas puikiai žino, ką kalba, – jis pats yra įsirengęs 30 kv. metrų ploto palėpę. Ir nors tokiame plote, atrodytų, sunkiai įmanoma užtikrinti komfortišką gyvenimą, jo bute telpa atskiras miegamasis, svetainė su virtuve ir valgomuoju. Kitaip sakant, tai – dviejų kambarių butas.

Architektas priminė, kad palėpėje esančio buto plotas skaičiuojamas visai kitaip nei patalpose su stačiomis sienomis – pagal įstatymus įskaičiuojamas tik tas plotas, kur lubos siekia bent 1,6 metro. Tad įsirengiant būstą palėpėje galima išties nemažai išlošti. Pavyzdžiui, nors oficialus buto plotas tėra 30 kv. metrų, grindų plotas – jau 60 kv. metrų. Tad kūrybiškai pažiūrėjus į situaciją galima panaudoti net didesnį plotą nei bute su stačiomis sienomis, o nuolydžius paversti funkcionaliais buto privalumais.

Šioje žemesnėje dalyje, kur stogas nueina link grindų, esančiame plote galima įrengti daugiau sandėliavimo vietų, sofai pastatyti užtenka ir 1,2 metro aukščio, taip pat link stogo gali būti pastumta lova ar valgomojo stalas.

„Įrengiant palėpę didesnės dalies baldų – spintų, sieninių svetainės ir virtuvės spintelių – pagaminimas ir įrengimas kainuoja brangiau dėl dizaino sprendimų. Mat jei stogas nuožulnus, reikės pritaikyti baldus prie konstrukcijų, o gamintojai iškart pasakys didesnę kainą“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, projektuojant palėpės interjerą labai svarbu įsivaizduoti trimatį erdvinį vaizdą – kai plane viskas atrodo paprasta, realybėje lubų nuolydis gali sukelti nepatogumų. Todėl kiekvienas veiksmas ir gyvenimo scenarijus turi būti kruopščiai apgalvotas. Kitas svarbus darbas – atrasti tokias pozicijas, iš kurių kampuota, daug įstrižų linijų ir plokštumų susikirtimų turinti erdvė neatrodytų „išlaužyta“ ar kreiva.

Svarbūs ir įvairūs techniniai sprendimai, tokie kaip stogo apšiltinimas. Anot šiltinimo medžiagų specialisto Andriaus Buskos, dabartiniai šiltinimo medžiagų sprendimai gali labai praversti norint sutaupyti būste vietos.

„Per stogą įmanoma prarasti labai daug šilumos, todėl egzistuoja įsitikinimas, kad reikia kuo storesnio termoizoliacinės medžiagos sluoksnio, dėl to sumažėja pastogės plotas. Tačiau šiuolaikinės didesnio tankio ir mažu šiluminiu laidumu pasižyminčios izoliacinės plokštės efektyviai sulaiko šilumą šaltuoju metų laiku, o vasarą sumažina perkaitimo efektą“, – pataria dr. A. Buska.