Architektas Aidas Barzda („YCL studio“) įsitikinęs: geras rezultatas atsiranda tik tuomet, kai užsakovas bendradarbiauja. Jis pasakoja apie architekto uždavinius projekte ir atskleidžia, ko nenori girdėti per pirmąjį susitikimą su užsakovu.
Aidai, kam nusprendus statytis, rekonstruoti namą apskritai reikalingas architektas? Kokia jo užduotis, kokios pareigos bus šiame procese? Ar architektui priklauso prižiūrėti statybų eigą? Apskritai, ar galima trumpai apibūdinti, ką architektui daryti priklauso ir ko nepriklauso?
Architektas mato bendrą vaizdą, jis sukurią derančią aplinką, kūrybinį ansamblį, kuris apima interjerą, eksterjerą ir aplinką. Tai nėra tik keturios sienos ir stogas, tai – kompleksas, kuris turi būti apibrėžtas kūrybiškai ir funkcionaliai. Mes visi galim gydytis peršalimą įprastais vaistais, bet rimtas ligas padės išgydyti tik medikai. Taip ir architektūroje, visi gali kažką smulkaus padaryti ir patys, bet norint sukurti vertę, jau reiktų pasikliauti architektu.
Citata:Pasitikėjimas vienas kitu atveda į neįtikėtinai įdomius rezultatus, kurie lieka istorijoje, moko kitus ir save pačius.
Architektas kūrybiškai sprendžia problemas, parodo alternatyvas ir variantus, apie kuriuos užsakovas net nebuvo pagalvojęs. Mes tiek daug praeinam savo kasdienybėje, kad mūsų pasiūlyti dalykai atrodo įprasti ir paprasti, bet užsakovui gali pasirodyti itin patrauklūs ir nematyti. Tai yra įdomu. Dirbti su architektu yra įdomu, tik reikia turėti omeny, kad tai yra bendradarbiavimas, o ne pyktis, savo tiesų įrodymas ir kovos laukas. Pasitikėjimas vienas kitu atveda į neįtikėtinai įdomius rezultatus, kurie lieka istorijoje, moko kitus ir save pačius. Be abejonės, be kūrybos yra ir proceso valdymas, taupymas, kompromisų ieškojimas, kad idėja, nepriklausomai nuo biudžeto, liktų nepakitusi ir įsimintina, realizuota.
Kaip pasirinkti, į ką reiktų atsižvelgti renkantis architektą ar architektų studiją?
Ko gero, esminis dalykas yra peržiūrėti darbų portfolio. Kiekvienas biuras ar studija turi savo kūrybinį kelią, kuriame tobulėja ir ieško geriausių rezultatų. Labai sunku, kai turi orientuotis į stilistiką ar tipologiją, kuri nėra esminė ofiso kryptis, o užsakovui būtent to ir reikia. Tai pirmas ir lengvas žingsnis taupant visų laiką ir jėgas. Maži namų darbai visada padės. Net ir rekomendacija dar nėra galutinis aspektas rinktis būtent tą architektą, visada reikia pasidomėti.
Kaip pasiruošti pirmajam susitikimui su architektu? Kokius namų darbus atlikti, ką išsiaiškinti?
Kalbant paprastai ir tiesiai, yra keli punktai: turimas – esamas planas (sklypo ar patalpų, jeigu interjeras), programa (ką tikimasi turėti rezultate), terminai (ar jie realūs), biudžetas (ar pagal programą jis yra realus). Tai pirmas dalykas, kuris tiesiog leidžia judėti toliau. Klausimų būna ir daugiau, bet tai būtų gera pradžia pradėti diskusijai. Blogiausias pirmas susitikimas yra toks: „Statausi namą ir atėjau pakalbėti koks jis galėtų būti, dar nieko neturiu, bet pakalbam.“ Apie ką?
Citata:Architektams irgi svarbu, su kuo dirbti, nes tai padeda tobulėti ir augti kūrybiškai.
Ar su architektu reikia pasirašinėti darbo sutartį? Jei taip, kokios sąlygos joje paprastai numatomos?
Žinoma reikia, sutartis visada yra gerai. Ji apsaugo ir architektą, ir užsakovą. Sutartis, nors ir paprasta, bet joje nurodomi svarbiausi dalykai: terminai, darbų apimtis, mokėjimo etapai, kada darbas laikomas pabaigtu ir pan. dalykai. Skirtinguose biuruose sutartys gali skirtis.
Į ką atsižvelgdamas architektas siūlo galimus projektus?
Manau, čia derinami du svarbūs dalykai. Pirmas, elementarus teorinis apibūdinimas į ką atsižvelgdamas architektas siūlo projektus ir antras, kuris ir sukuria studijos unikalumą, – savitas, specifinis tos studijos kūrybinis kelias.
Kiek apytiksliai laiko užtrunka visi „popieriniai“ projekto parengimo darbai, kol galima pradėti statybas?
Projektas projektui nelygų, bet yra vienas dalykas, kuris yra labai svarbus. Visi skaičiuoja kiek užtrunka architektas, bet reikia nepamiršti, kad skaičiuoti reikia ir savo, kaip užsakovo, laiką. Užtrukęs atsakymas architektui gali nemaloniai nukelti projekto užbaigimą. Jeigu nepatvirtinti tam tikri punktai, nėra galimybės judėti toliau.
Kada derėtų aptarti pagrindinius dalykus, išsidiskutuoti, išsakyti abejones, kad nebūtų per vėlu?
Čia jau kiekvieno ofiso vidinės struktūros dalis. Kiekvienas dėliojasi sau palankiausią kelią pagal patirtį ar įprastą darbo režimą. Žinoma, bendrai žiūrint, yra labai teigiama suskirstyti darbus į tam tikrus etapus ir kol atskiras etapas nėra patvirtintas, išdiskutuotas, tol nėra galimybės judėti toliau. Tokiu būdu nereikia per daug grįžti atgal, kažką, kas nepatiko, patvarkyti.
Kaip pasitikėti architektu ir netrukdyti jam dirbti? Ar dažnai susiduriate su žmonėmis, manančiais, kad žino geriau?
Žmonių būna įvairių, visko gali būti arba nebūti, o kad nebūtų labai svarbu pirmas gyvas susitikimas. Susipažįsti su žmogumi, pamatai jo norus, svajones, tikslus. Pamatai kaip bendrauja ir kaip vertiną architektą, kaip profesionalą, kuris gali jam padėti. Bandai įžvelgti tai, kas padės dirbti kartu arba trukdys. Architektams irgi svarbu su kuo dirbti, nes tai padeda tobulėti ir augti kūrybiškai. Užsakovui irgi svarbu išsirinkti studiją ar architektą, su kuriuo būtų malonu ir naudinga dirbti. Tai yra bendradarbiavimas. Jeigu renkiesi kovotoją bokso ringui, tada dar ne laikas darbui su architektu. Nukentės visi.
Kokie užsakovai yra architekto svajonė ir atvirkščiai?
Sunkiausia dirbti, kol vienas kitu nepasitiki. Pasitikėjimas atsiranda su laiku ir, ko gero, su laiku ir dirbti tampa lengviau. Visos pradžios yra panašios – ar kūryboje, ar versle, ar santykiuose.
Kas sprendžia tarp architekto ir užsakovo kilusius nesutarimus?
Geriausia jiems patiems tai ir spęsti. Svarbu numalšinti emocijas ir pažiūrėti racionaliai. Racionaliai reiškia, kad reikia rasti sprendimą kaip pajudėti iš aklavietės. Tam tikri kompromisai turės būti, bet juos reikia atrasti.
Kokiame projektavimo kitų darbų etape dar padoru atsisakyti architekto paslaugų?
Kaip minėjau prieš tai, darbus labai svarbu suskirstyti logiškais etapais, kurie įvertinami pinigine išraiška. Jeigu tam tikras etapas nedavė rezultato, atsiskaitai už tą etapą ir judi toliau. Tai normalus kelias, kuris gali atsitikti. Sunku, jeigu viskas yra po vienu sparnu. Tada gali atsirasti sunkumų įvertinti kas yra padaryta, ko nėra padaryta, kaip už tai atsiskaityti ir dar draugiškai išsiskirti.
Ar architekto/studijos darbo įkainiai skelbiami viešai? Kokią sumą nuo bendros projekto sąmatos reiktų atidėti architekto darbui?
Apibrėžtų įkainių nėra ir tai galiausiai tampa savotiška kiekvienos studijos paslaptis. Esminis dalykas – geriausia niekada netaupyti architekto paslaugoms. Sutaupius architektui, gali nebesutaupyti projekto įgyvendinimui.