|
Esu girdejes, kad zemes sklypu savininkai gali jungtis i bendrija, tuomet galima tiketis valstybes paramos tiesiant kelius, tvarkant aplinka. Ar tai priklauso nuo bendro sklypu ploto, savininku skaiciaus ar panasiai?
Klausėjas
Atsako BENEDIKTAS LAURUŠONIS nekilnojamojo turto vadybininkas UAB "BRC nekilnojamas turtas"
:
www.brec.lt
Priklausomai nuo tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės ūkio paskirties sklypų savininkai gali jungtis į sodininkų, o namų valdų savininkai gali jungtis į individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijas.
Bendrijos steigėjais gali būti bendrijos steigimo sutartį sudarę asmenys (sodininkai arba namų valdų savininkai), kurie, po steigimo sutarties pasirašymo tampa bendrijos steigėjais. Sudarę steigimo sutartį, jos steigėjai steigimo sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša apie steigiamą bendriją, taip pat – turi parengti bendrijos įstatų projektą ir nustatyta įstatymais tvarka sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Visi steigėjai ir kiti asmenys (sodininkai arba namų valdų savininkai), dalyvavę steigiamajame susirinkime ir balsavę už bendrijos įsteigimą, nuo jos įregistravimo tampa bendrijos nariais. Verta žinoti, kad bendriją gali įsteigti mažiausiai trys steigėjai.
Daugiabučių namų, individualiųjų gyvenamųjų namų savininkai gali įsteigti ne pelno siekiančią organizaciją, įgyvendinančią jų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su daugiabučių arindividualiųjų gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka jiems priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Daugiabučio namo bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos vykdomoji institucija, kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija. Individualiųjų gyvenamųjų namų bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas individualiųjų gyvenamųjų namų kvartalo savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos vykdomoji institucija, kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija.
Valstybė ir savivaldybės remia būsto savininkus bei jų bendrijas, siekiančias tinkamai prižiūrėti, atnaujinti ar apšiltinti savo būstus ir bendrojo naudojimo objektus. Valstybės rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai bei Vyriausybės patvirtintos specialios programos. Savivaldybės rėmimo būdus ir sąlygas nustato vietos savivaldos institucijos atitinkamose rėmimo programose, jose sudaromas specialus bendrijų rėmimo fondas, todėl vertėtų pasidomėti savo miesto savivaldybėje apie galimą gauti paramą, taip pat bendrijos turi būti nemokamai konsultuojamos jų steigimo, veiklos ir reorganizavimo klausimais.
Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Šio tipo bendrijos yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis.
Sodų bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra susivienijimo buveinė, bendruomenės dalis ir visapusiškai veikia puoselėdami ir plėtodami mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas
Laikantis Žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybė ir savivaldybės vykdo viešąjį sodų bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos kontrolę bei viešosios tvarkos priežiūrą, gali remti bendrijas, jų susivienijimus ar draugijas, siekiančius tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjiškus sodus ir jų kraštovaizdį, saugoti gamtą ir auginti žemės ūkio produkciją bei tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Rėmimo būdus ir sąlygas nustato kiti teisės aktai bei specialiosios programos. Nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies padengdamos išlaidas mėgėjiško sodo bendrojo naudojimo objektų (kelių, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo ir kitų) statybai, priežiūrai ir atnaujinimui.
Paprastai savivaldybės bendrijas remia įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, bendrijas ir jų narius atleisdamos nuo žemės ir kitų mokesčių, rengdamos ir įgyvendindamos specialiąsias bendrijų rėmimo programas, taip pat – sudarydamos specialiąsias programas.
|
