Naujai statytame name sostinės senamiestyje jaunai merginai namus kūrusi dizainerė Eivina Lazickaitė („Ei, dizaineri!“) balansavo tarp priešingų formų, spalvų ir tekstūrų, o dienos šviesai leido eiti kiaurai per sienas.

Darbus E. Lazickaitė pradėjo nuo funkcinio buto plano keitimo. Miegamojo ir darbo kambario langai, priešingai, nei buvo suplanuota statytojų, dabar išeina į vidinį kiemą, kad būtų išlaikyta ramybės zona. Svetainė perkelta į buvusio miegamojo pusę, jos langai orientuoti į gatvę. Įgyvendinant tokius pokyčius, teko pergalvoti ir pakeisti inžinerinių įvadų vietas.

Iš abiejų buto pusių esančius langus dizainerė E. Lazickaitė vadina tikra duotybe. Pasinaudojusi šiuo privalumu, ji atlaisvino kelią natūraliai šviesai judėti visu buto gyliu. Iš kambario į kambarį šviesa keliauja per stiklo pertvaras ir duris. „Net vonios kambarį nuo darbo skiria matinio stiklo langas per visą vonios plotį, tad dieną nebūtina jungti dirbtinio šviesos šaltinio“, – komentuoja interjero dizainerė.

Natūrali šviesa leido interjere pažaisti su drąsesniais sprendimais: parinkti anglies juodumo chevron rašto parketlentes, paeksperimentuoti su molio ir akmenukų sienų dekoru ir metalinėmis detalėmis. Nerūdijančiojo plieno detalės pasikartoja visose erdvėse: jų turi durų rėmai, maišytuvai, šviestuvai, net jungiklių ir kištukinių lizdų apdaila. „Nerūdijančiojo plieno metalas ir stiklas tik palengvina šviesos kelionę per namus savo atspindžiais ir išryškina netradicinius paviršius“, – sako E. Lazickaitė.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000274476_0

Kad išvengtų plokštumo jausmo ir suteiktų rašto, dizainerė sumanė sienas padengti molio ir akmenukų dekoru. Tačiau pasirodė, kad tokią idėją įgyvendinti ne taip paprasta: teko ieškoti dekoratorių, kurie pasiryžtų tokiam darbui, be to, pasirinktos medžiagos nepasidavė lengvam dekoravimui, tad teko daryti bandymus ir atrasti, kokią akmenukų frakciją išlaiko molio masė ant vertikalios plokštumos.

Monochrominį interjero koloritą ir nerūdijančiojo plieno šaltumą sušvelnina apvalių formų baldai, minkšto audinio užuolaidos (“Užuolaidėlė“) ir pasikartojantis arkos motyvas. „Apvalios detalės minkština interjerą, kontrastuoja ir sušvelnina pasirinktų grubesnių medžiagų derinį. Tokie motyvai buvo derinami tiek griežtuose metalo rėmuose, tiek plytelių rašte, tiek derinant tarpusavyje minkštuosius baldus“, – pasakoja interjero dizainerė.

Nedidelio ploto būste kruopščiai apgalvotas daiktų sandėliavimo klausimas. Į akis nekrentančioms spintoms įrengti projektuotoja išnaudojo kiekvieną kampą. Kaip daugiafunkcis baldas tarnauja ir už miegamojo lovos esanti spinta. Per visą sienos plotį suprojektuotoje spintoje įrengtos lentynos ir atviros nišos, atstojančios naktinius stalelius. „Nišose įmontuoti kištukiniai lizdai ir jungikliai neteršia švaraus minimalistinio interjero vaizdo, prie baldo taip pat primontuoti beveik nematomi skaitymo šviestuvai“, – atkreipia dėmesį E. Lazickaitė.

Vonios kambariui šilumos suteikia per matinio stiklo langą sklindanti šviesa ir apdailos medžiagos: mediniai spintų paviršiai, betono mozaikos praustuvas ir unitazo bakelio palangė. Betono mozaikos raštas čia atsirado kaip virtuvės stalviršio tęstinumas, siekiant išlaikyti tą patį medžiagiškumą visame interjere.

Kalbėdama apie dirbtinio apšvietimo sprendimus, E. Lazickaitė sako, kad jis suplanuotas lokaliai funkcinėms zonoms: „Vengėme taškinio apšvietimo tiesiai virš galvos poilsio vietose, šviesa projektuojama aplink. Taip pat suplanuota nemažai jaukumą kuriančio akcentinio apšvietimo – lubų nišose, LED balduose, parinkti sieniniai šviestuvai ir toršeras.“