Tvarumo specialistų duomenimis, praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, Latvijoje – 17, Lietuvoje – 15 pastatų.

„Palyginti su 2022 m., praėjusiais metais NT rinkoje jautėsi šioks toks pastatų sertifikavimo pagal tarptautinius tvarumo standartus sulėtėjimas, ypač teikiant užklausas dėl jau eksploatuojamų pastatų. Didžiausią įtaką pastatų sertifikavimo atoslūgiui pernai turėjo dėl pabrangusių medžiagų bei darbų sulėtėjusios statybų apimtys, ekonominis neapibrėžtumas, taip pat NT vystytojų skolinimosi kaštus išauginę Europos centrinio banko (ECB) sprendimai didinti palūkanas“, – komentuoja Eugenijus Šapel, „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas.

Pasak jo, pernai labiausiai sumažėjo užklausų dėl verslo centrų sertifikavimo: 2023 m. užklausos sudarė apie 29 proc. visų kreipimųsi, kai 2022 m. jos viršijo 41 proc. Tai atspindi ir bendras nuotaikas biurų rinkoje – sulėtėjus naujų verslo centrų vystymui dėl pabrangusio finansavimo, NT rinkos dalyviai atsargiau vertino šių pastatų atsiperkamumą.

Tuo tarpu prekybai ir industrijai skirtų pastatų sertifikavimo poreikis 2023 m. išliko panašaus lygio kaip ir 2022-aisiais.

„Visgi žvelgdami į šių metų pradžią, matome aktyvesnį verslo centro vystytojų dėmesį tvarumo standartų diegimui ir pastatų sertifikavimui. Tai natūralu – po minimalaus pernykščio ūkio nuosmukio ekonomistams vėl prognozuojant nuosaikų augimą, vystytojų konkurencija dėl nuomininkų šiais metais bus aktyvesnė. Tvarumo sertifikatai ne tik užtikrina, kad pastatas atliepia nuomininkų ar lankytojų poreikius, bet ir padeda pakelti jo vertę. Dėl šios priežasties po truputį auga susidomėjimas ir industrinės paskirties pastatų sertifikavimu“, – sako E. Šapel.

Sertifikatas – konkurencingumui užtikrinti

Pasak NT agentūros „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovė Erikos Šukytės, naujai statomų verslo centrų sertifikavimas pagal tarptautinius tvarumo standartus jau yra įprastas procesas Baltijos šalyse.

„Kai rinkai pristatomas naujas verslo centras, informacija apie jo tvarumą būna vienas iš pagrindinių akcentų. Tai žinutė potencialiam nuomininkui, kad verslo centras yra pastatytas siekiant kuo labiau tausoti aplinką bei prisidėti prie anglies dvideginio (CO²) bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo. Tai reiškia, kad pasitelkus atsinaujinančius energijos išteklius ir modernias statybos bei pastato eksploatavimo technologijas bus pasiektas aukštas energinis efektyvumas, maksimaliai optimizuoti eksploataciniai kaštai – tai, kas aktualu daugeliui verslo centrų nuomininkų“, – vardina E. Šukytė.

Nuo tvarumo sertifikatų bangos neatsilieka ir jau eksploatuojamų, seniau pastatytų verslo centrų savininkai – pagal pastato galimybes stengiamasi atitikti sertifikavimo reikalavimus ir užtikrinti tvarumo standartų diegimą.

„Sertifikavimas yra vienas iš būdų išlikti konkurencingiems gana įtemptoje verslo centrų rinkoje: ne tik pritraukti naujų nuomininkų, bet ir išlaikyti esamus. Juo labiau, kad ir nuomininkai vis dažniau teikia prioritetą tvaresniems pastatams ir yra linkę verčiau nuomotis biurus sertifikuotuose verslo centruose, aukojant didesnių biurų plotus nesertifikuotuose pastatuose“, – teigia pašnekovė.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje biurų nuomos kainos, priklausomai nuo lokacijos, verslo centro ir biuro ploto, 2023 m. paaugo 7-9 proc. Šiuo metu biurų nuomos kainos A klasės verslo centruose siekia 16-20 Eur už kv. metrą (be PVM), B klasės – 10-15,50 Eur/kv. m (be PVM), šiemet didesnių kainos korekcijų nesitikima.

„Praėjusiais metais biurų nuomos rinką sukrėtė didelis esamų nuomos sutarčių kainų kilimas dėl 20 proc. pasiekusios infliacijos, kuri šiemet perpus mažesnė ir priklausomai nuo nuomos sutartyje numatyto indekso (VKI, SVKI ar kt.) neturėtų labai reikšmingai didinti nuomininko mokamo nuomos mokesčio.

Iš principo, 2023 m. neturėjome itin didelių biurų nuomos sandorių, rinkoje aktyvesnės buvo vidutinio dydžio ir mažesnės įmonės, tačiau aktyviausios išlieka IT, finansų bei viešojo sektoriaus įmonės“, – aiškina E. Šukytė.

Stebimi atsigavimo ženklai

Verslo centrų vystymo sulėtėjimui įtakos turi ir į ikipandeminį lygį negrįžęs darbas biure. Nemažai biuro erdvių buvo transformuota ir pritaikyta hibridiniam darbui – sumažėjo individualių kabinetų ir atviro tipo (angl. open space) darbo vietų, išaugo poreikis didesnėms bendrų susibūrimų erdvėms.

„Šiuo metu visose trijose Baltijos šalyse hibridinio darbo modelio tendencijos turi daugiau panašumų nei skirtumų. Įmonės renkasi hibridinį darbą dėl kelių priežasčių: kaštų taupymo ir papildomo darbuotojų motyvavimo. Be to, hibridinis darbas leidžia pasirinkti kur kas mažesnį biuro plotą, todėl įmonės stengiasi įsikurti moderniame, tvariame, A klasės verslo centre, kur darbuotojams gali pasiūlyti ir jaukias darbo bei bendradarbiavimo erdves, poilsio zonas“, – sako „Ober-Haus“ atstovė.

Pasak E. Šapel, NT rinkai atsigaunant po pernykščio sulėtėjimo, šiemet tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų turėtų būti išduota daugiau nei pernai.

„Pagal esamų registracijų ir arti sertifikavimo pabaigos esančių objektų skaičių galime prognozuoti, kad šiemet sulauksime didesnės sertifikatų įvairovės – nors BREEAM standartas lieka populiariausias, nemažai vystytojų siekia ir LEED, WELL, FITWEL ir kitų tvarumo sertifikatų atitikties“, – sako jis.

Prie aktyvesnio pastatų sertifikavimo prisideda ir įvairūs skatinimo instrumentai arba reglamentavimas. Pavyzdžiui, Vilniaus centrinėje dalyje privaloma sertifikuoti visus didesnius nei 5 tūkst. kv. metrų naujai statomus arba rekonstruojamus pastatus. Tuo tarpu Rygoje naujos statybos pastatams taikoma 50 proc. NT mokesčių lengvata, jei šie yra sertifikuojami pagal naujos statybos standartus.

Šiuo metu tarp Baltijos šalių daugiausia sertifikuotų pastatų turi Lietuva – apie 170. Latvijoje ir Estijoje sertifikuoti atitinkamai 82 ir 73 pastatai. Kitose kaimyninėse šalyse pastatų sertifikavimas kur kas labiau pažengęs – vien praėjusiais metais Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse sertifikuota daugiau kaip 1000 naujų ir eksploatuojamų pastatų.