„Betonas sutinka porcelianą“. Dizainerė Raili Keiv (2013) Parodos organizatorių nuotrauka
Estų dizainas: nuo šnipinėjimo kameros iki sulankstomo ąsočio
Pranešimas spaudai

Birželio 29 dieną, ketvirtadienį, 17 val. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atveriama Estijos dizaino paroda „Susipažinkime su estų dizainu. Įžanga“. Ja pristatoma dizaino raida kaimyninėje šalyje ir dizaino kūrėjai – nuo pradininkų – baldų kūrėjos Annos von Maydell iki šiuolaikinio dizaino žvaigždžių ir ryškiausių šiuolaikinio dizaino studijų.

„Estijos dizainas sulaukia vis daugiau dėmesio ir šios parodos tikslas – apžvelgti skirtingus Estijos dizaino sluoksnius, ypatumus ir įvairovę, daugiausia dėmesio skiriant keliems atrinktiems pavyzdžiams, kurie formavo mūsų dizaino sceną,“ – pasakoja parodos kuratorė Kai Lobjakas, pastebėdama, kad egzistuoja keletas skirtingų supratimų, kas yra pats dizainas.

„Vienam žmogui dizainas gali reikšti konkrečią techninę detalę, kitam – vertingą kėdę, trečiam – gyvenimą keičiančią naujovę. Dėl to kyla klausimas, ar dizainas – daiktas, ar veikiau paslauga, ar jis matomas, ar nematomas, ar tai produktas, unikalus daiktas, o gal – reiškinys,“ – svarsto kuratorė.

Pradžią Estijos dizaino vystymuisi suteikė 1914 m. įsteigta Menų ir amatų mokykla. Jos absolventai kūrė naujas dizaino tradicijas nepriklausomos Estijos pramonės įmonėse. Daug tarpukarį gimusių iniciatyvų buvo vystomos ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, kuomet Estijoje daugiausia dėmesio skirta baldams, šviestuvams, stiklo ir keramikos gaminiams. Estų kuriamas dizainas supynė prieškario modernizmą, sovietinę ideologiją ir estetiką ir Vakarų kultūros bruožus, taip įgaudamas „beveik Vakarų“ statusą. Baltijos šalys tapo Sovietų Sąjungos vidaus „Vakarais“, o vakarietiškos vartotojų visuomenės idėjos į Sovietų Sąjungą pateko kaip tik per gaminius, simbolizuojančius kasdienio gyvenimo patogumus.

Estai sukūrė novatoriško dizaino sprendimų. Pavyzdžiui, šnipinėjimo kamerą „Minox“, o šaliai atgavus nepriklausomybę – komunikacijų platformą „Skype“.

„Po 1991-ųjų daug dizainerių išvyko studijuoti ir dirbti už Estijos ribų. Atsirado nemažai naujų įmonių ir dizainerių. Šiandien turime stiprų novatoriškų dizainerių branduolį, o vietos meistrai ir jų gaminiai sulaukia didelio dėmesio. Nors yra panašumų į praėjusio šimtmečio pradžią, dabartinė situacija gerokai skiriasi. Greta veikia smulkūs, į konceptualią kūrybą ir į vietos rinką orientuoti verslai ir tarptautinėje rinkoje konkurencingos įmonės tinklas. Labiausiai pastebimos iš jų yra tos, kuriose eksperimentuojama su nusistovėjusiomis normomis ir kuriami nauji konceptualūs produktai,“ – pažymi kuratorė Kai Lobjakas.

Dviračių stovas „Tulip“. Dizianeris Margus Triibmann (2011), gamintojas „Keha3

Estų dizaino istoriją pasakoja ir stambiausios Estijos pramoninio dizaino įmonės – A. M. Lutheri baldų fabrikas, J. Lorupi stiklo fabrikas, E. Taskos odos dirbtuvės, stiklo fabrikas „Tarbeklaas“, baldų fabrikas „Standartas“, „Estoplast“, „Kunst“ ir „Kodu“, „Tallinna Ehituskeraamikatehas“, „Kunstitoodete Kombinaat“, „Punane Ret“, dailės kombinatai ir geriausi jų produkcijos pavyzdžiai – keramika, stiklas, tekstilė, oda, radiotechnika. O taip pat – svarbiausi XX-XXI a. estų dizaino kūrėjai. Nuo pradininkų – baldų kūrėjos Annos von Maydell iki šiuolaikinio dizaino žvaigždžių Martino Pärno, Tarmo Luisko, Veiko Liiso, Jaanuso Orgusaaro, Kärt Ojavee, Raili Keiv, Kärt Põldmann, Marito Ilisono, „Warm North“, Johannos Tammsalu, Monikos Järg, Antono Koovito bei smulkių, tačiau ryškių šiuolaikinio dizaino studijų – „Kelpman Textile“, „Keha3“, HUUM ir kitų.

Paroda „Susipažinkime su estų dizainu. Įžanga“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) veiks iki 2023 m. rugsėjo 10 dienos.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Architektūra architektura