Gina Gajauskienė
Kraštovaizdžio dizainerė pataria, kaip įsiveisti sodą vazonuose
Namas Ir Aš

Kraštovaizdžio dizainerė Gina Gajauskienė („Sodo magai“) įsitikinusi: nebijant eksperimentuoti ir žvelgiant kūrybingai, žavų sodą galima užsiveisti net ir mažame balkone. Juolab kad vazoninė sodininkystė urbanizuotame pasaulyje vis labiau populiarėja. Pasiryžusiems pamėginti ji pataria, į ką pirmiausia atkreipti dėmesį, kokias talpas, medžiagas ir gruntą rinktis, rekomenduoja augalus pagal jų augimo sąlygas ir keletą augalų kompozicijų.

Gina Gajauskienė

Svarbiausias – pirmasis žingsnis

Prieš planuojant pokyčius, būtina įvertinti balkono ar terasos dydį, formą, saulėtumą, vyraujančio vėjo kryptį. Būtų idealu, jei pavyktų erdvę suskirstyti į tam tikras zonas.

Daugeliui atrodo, kad planuojant didelę terasą tai padaryti lengva, o turint standartinį balkoną to padaryti neįmanoma. Tai netiesa. Nuotraukose – keletas pavyzdžių, kaip galima susikurti ramybės ir poilsio oazę nedideliame balkone.

Atsižvelgdama į turimą plotą, balkono erdvę siūlyčiau suskirstyti į dvi ar tris zonas. Pavyzdžiui, valgymo zoną su mažu staleliu ir kėdutėmis, poilsio – su suoleliais, krėslais. Balkono galuose didesniuose vazonuose patartina sodinti aukštesnius augalus: nedidelio augimo medelius ar krūmus. Jie ne tik suteiks privatumo jausmą, bet ir vizualiai padidins erdvę.

Siūlyčiau nebijoti drąsesnių sprendimų. Panaudoti pergoles, vijoklius, kurie suteikia privatumo, vizualiai paaukština erdvę.

Kaip akcentą (angl. focal point) galima panaudoti įvairius dekoro elementus – paveikslus, fontanus, skulptūras. Ypač gerai atrodo veidrodžiai ant namo sienos. Jie ne tik vizualiai praplečia erdvę, bet ir atspindi augalus, dėl to žalumos atsiranda dvigubai daugiau.

Nereikėtų pamiršti ir apšvietimo. Tinkamai parinkus, balkonas tampa magiškas, o ant namo sienos vyksta tikras šešėlių teatras.

Tinkamas vazonas – pusė sėkmės

Rinkdamiesi jau pagamintus vazonus, galite iškart sodinti augalus, tačiau esate apriboti gaminio formos, dydžio ir dizaino. Jie ne visada idealiai tinka konkrečiai vietai, todėl kartais verta apsvarstyti galimybę juos pasigaminti patiems ar užsakyti pas gamintojus. Rinkdamiesi vazonus, atsižvelkite į turimą erdvę, aplinkos, pastatų architektūros stilių. Kuo saulėtesnė vieta, tuo didesnės talpos vazonus rekomenduojama rinktis. Dideliuose vazonuose gruntas ne taip greit perdžius, be to, bus galima pasodinti įvairesnes gėlių kompozicijas. Jei augalo šaknys auga gilyn, vazoną reikėtų rinktis gilesnį.

Vazonai turėtų būti pritaikyti mūsų klimatui, kad žiemą nesuskiltų. Kai kurie gamintojai etiketėse nurodo, kad vazonai gali žiemoti lauke. Šiuo metu yra nemažas iš tankinto putplasčio pagamintų vazonų pasirinkimas. Putplasčio vazonai lengvi, palyginti nebrangūs, vasarą kaitinama saulės spindulių žemė neįkaista, o žiemą šaknys apsaugotos nuo šalčio. Taip pat rinkoje jau galima rasti vazonų su automatine drėkinimo sistema. Vazono dugne esantis drenažas sugeria vandens perteklių ir atiduoda jį šaknims tuomet, kai to labiausiai reikia. Priklausomai nuo vazono dydžio, galima supilti ir 10 litrų vandens vienu metu. Juos ypač pravartu rinktis, jei vazonas stovės pietinėje pusėje, kur saulė kaitina visą dieną.

Nebijokite kurti

Bene didžiausias individualiai gaminamų vazonų privalumas – unikalus dizainas, t. y. vazonai bus idealiai pritaikyti turimai erdvei. Galima pasirinkti dydį ir formą, naudoti įvairiausias medžiagas. Labai svarbu gaminio ilgaamžiškumas, todėl karkasui reikėtų rinktis drėgmei atsparias medžiagas. Prieš pradėdami planuoti, įsitikinkite, kad jūsų balkono konstrukcija išlaikys papildomą talpų su augalais svorį.

Vazonus nesunkiai galima pasigaminti ir patiems. Karkasą rekomenduotume gaminti iš drėgmei atsparios jūrinės plokštės ar cemento ir drožlių plokštės, o vidų apšiltinti 1–2 cm storio ekstruziniu polistirenu. Taip augalų šaknys bus apsaugotos nuo staigių temperatūrinių pokyčių – vasarą neperkais, o žiemą neperšals. Beliks pasirūpinti apdaila. O tai – išmonės ir fantazijos reikalas. Galima naudoti alyvuotą ar termomedieną, degintą, egzotinę medieną, akmens masės plyteles, frezuotas ornamentines plokštes iš metalo ar plastiko. Medžiagų išeiga nėra didelė, todėl siūlyčiau tam netaupyti – rinktis išskirtines ir itin kokybiškas medžiagas. Juk gėlinė tarnaus daugelį metų. Iš dažyto ar „Corten“ plieno pagaminti vazonai – ilgaamžiai ir lengvai pritaikomi realizuojant įvairias idėjas.

Prieš pradedant vazonų gamybą reikėtų patiems ar su specialistų pagalba pasirengti vazonų išdėstymo, jų aukščių planą, įvertinus tikslius balkono ar terasos matmenis. Dalijuosi keletu mano kurtų vazonų projektų pavyzdžių. Noriu atkreipti dėmesį, kad galimos pačios įvairiausios jų išdėstymo kombinacijos. Galima integruoti suolus, baldus ar net daiktadėžes.

Atskirus elementus galima dėlioti tarsi mozaiką, žaisti su skirtingais vazonų aukščiais. Kiekvienas jų galėtų būti su ratukais, kad būtų galima lengvai pertvarkyti erdvę, priklausomai nuo poreikių. Galima atskirai pagaminti nukeliamą dangtį iš medžio. Juo uždengę vazoną turėtumėte suolą su daiktadėže po juo. Ten galėtumėte laikyti, pavyzdžiui, pagalvėles, stalo žaidimus. Kiekvienam pagal gyvenimo būdą ir poreikius. Pavyzdžiui, vienais metais sodinate augalus, o kitais – toje vietoje įsirengiate suolą.

Taip pat būtų galima integruoti dekoratyvias privatumo sieneles, atramas vijokliniams augalams.

SENI DAIKTAI – NAUJA PASKIRTIS

Talpos dažniausiai naudojamos didesniuose balkonuose, terasose, ant stogų ar kiemuose, kur nėra galimybės konkrečioje vietoje pasodinti augalo tiesiai į gruntą, pavyzdžiui, dėl prasto dirvožemio, medžio šaknų ar toje vietoje įrengtų kietųjų dangų.

Pasirinkę šį variantą galite suteikti naują gyvenimą jau atitarnavusiems daiktams. Pakartotinai galima naudoti senas talpas – kibirus, dėžes ir panašiai.

Neturint tinkamų panaudoti daiktų, didesnio tūrio talpas galima gaminti ir individualiai. Jų gamybai rekomenduotume naudoti tas pačias ilgaamžiškumą užtikrinančias medžiagas kaip ir vazonų gamybai. Papildomai gal dar pridėčiau betono panaudojimo galimybę.

Kurkite augalų bendruomenes

Norint sukurti jaukią erdvę, net į vazonus sodinamus augalus reiktų suburti į „bendruomenes“. Labai svarbus vertikalus augalų sluoksniavimas. Sodinimo schemą sudaro du arba trys augalų sluoksniai: struktūrinis, užpildantis sezoninis ir svyrantis.

Struktūriniai augalai yra labai svarbūs. Jie formuoja vizualinę struktūrą, suteikia erdvei tūrio ir ją pagyvina. Siūlyčiau rinktis ilgaamžius, patikimus, architektūriškų formų, mažai lapuotais stiebais augalus. Jie turėtų išlaikyti struktūrą net ir žiemą. Dažniausiai struktūrinių augalų aukštis sudaro 2/3 vazono aukščio. Struktūriniam sluoksniui puikiai tinka nedidelio augumo medžiai ir krūmai. Pavyzdžiui, formuotas ginalinis klevas, Compactus veislės sparnuotasis ožekšnis, šermukšnialapė lanksvūnė Sem, putinalapis pūslenis, himalajinis beržas, europinis pūkenis, Lamarko medlieva, rūgštusis žagrenis, sedulos, lanksvos, šluotelinės hortenzijos. Balkonui ar terasai puikiai tiks mažažiedė nykštukinė alyva mejerio Palibin. Ji džiugins ne tik gražiais žiedais, bet ir intensyviu aromatu. Labai tinka ir uogakrūmiai: šilauogės, serbentai, valgomieji sausmedžiai, išsiskiriantys gražia smulkia lapija. Iš vienmečių žolinių tiktų kanos, ricinžolės. Reikėtų nepamiršti ir spygliuočių, kurių žaluma išliks ir žiemą. Saulėtoms vietoms siūlyčiau rinktis formuotas pušis, o pavėsingesnėms – kukmedžius.

Tikriausiai nedaug žmonių šiuos augalus gali įsivaizduoti savo balkone. Tačiau jie yra gan nereiklūs, atsparūs šalčiui, tik dėl ribotos erdvės reikėtų nepamiršti jų formuoti.

Užpildančio sluoksnio augalai paprastai skirti viduriniam aukščiui uždengti. Dėl spalvų ir tekstūrų jie ima vizualiai dominuoti sezonui einant. Nors ir nežydi, jie puikiai papildo struktūrinius augalus. Kuriant kompozicijas, dažniausiai siūlau naudoti daugiamečius augalus. Augalus sodinkite gana tankiai, kad jaustumėtės apgaubti vešlios žalumos.

Užpildančiam sluoksniui puikiai tinka girmėtės, katžolės, levandos, įvairūs šilokai, menturinis gludas, tikrasis lipikas, rasakilos. Pavėsingoms vietoms – epimedžiai, alūnės, kininės astilbės, astrancijos, viksvos, melsvės, bruneros, bergenijos, snapučiai, skėstašakiai astrai. Ypatingo žavesio suteikia paparčių lapijos tekstūra. Graži viksvų, brunerų, alūnių lapija išliks dekoratyvi net ir žiemą.

Drąsiai derinkite dekoratyvinius augalus su valgomais. Tam puikiai tinka kompaktiškos pomidorų, paprikų veislės. Remontantinės žemuogės ar braškės džiugins ne tik baltais ar rožiniais žiedais, bet ir uogomis iki pat spalio mėnesio.

Terasoje ar balkone galite užsiauginti savo mėgstamų žalumynų: rozmarinų, bazilikų, raudonėlių, mėtų, čiobrelių, petražolių, vaistinių šalavijų, salotų. Labai gražūs deriniai su pankoliu Giant Bronze. Valgomų žalumynų ir dekoratyvinių augalų kompozicijos ne tik gražios ir praktiškos, bet ir džiugina maloniais kvapais.

Kompozicijose naudokite dekoratyvines žoles. Savo formomis jos pagyvins net ir nuobodžiausią balkoną, sukurs jaukumo jausmą. Tam tinka melvenės, eraičinai, viksvos, soros, soruolės, mėlitai, hakonės, ašuotės. Šie augalai nereikalauja daug priežiūros ir daugelis jų džiugins ištisus metus.

Vienmečiai augalai neleis nuobodžiauti

Kartu su daugiamečiais pravartu įkomponuoti ir tam tikrą dalį vienmečių augalų. Daugiamečiai kiekvienais metais liktų kaip stabili bazė, o kaitą galima išgauti vienmečiais, kad tas pats vaizdas nepabostų. Vienmečius augalus būtų galima keisti atsižvelgiant į sezoniškumą. Pavyzdžiui, pavasarį nužydėjusius pakeisti vasarą žydinčiais, o rudenį – rudeninėmis gėlėmis. Pats pakeitimas būtų „neskausmingas“, nes pagrindinį vaizdą užtikrintų daugiamečiai.

Siūlyčiau rinktis smulkiais žiedais žydinčius vienmečius augalus. Pavyzdžiui, smulkiais žiedeliais žydinčius žemaūgius jurginus, bakopas, pelargonijas, verbenas, smulkiažiedes surfinijas, lobelijas, meksikinius žydrūnus, karpažoles, laibenius, siauralapius lakišius, šalavijus Amistad, patagonines verbenas. Iš esmės visuose deriniuose tinka gaura, sukurianti ore sklandančių drugelių efektą.

Daugelis savo kiemuose jau turi pasisodinę dekoratyvinių žolinių natūralistinio stiliaus augalų. Kompozicijos terasose su smulkiažiedžiais augalais labiau derės bendroje erdvėje nei žydintys ryškiais dideliais žiedais. Toks vaizdas bus harmoningesnis, natūralesnis, elegantiškesnis.

Kaip svyrančius augalus siūlyčiau naudoti šilinges, tramažoles, šliaužiančius šilokus, dichondras, šlamučius. Pavėsingai vietai – gebenes, miulenbekijas, cimžiedes.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000322301_0

Renkantis augalus reikėtų atsižvelgti į konkrečios vietos sąlygas, balkono ar terasos padėtį saulės atžvilgiu, vėjo kryptį ir tai, kiek laiko galėsite skirti joms prižiūrėti.

Idėjos pavasariui ir rudeniui

Kurdami pavasario ir rudens kompozicijas, naudokite sezoninius augalus. Taip nuo pavasario iki rudens vieni žiedai keis kitus. Pavasarį labai gražu gausiai į vazonus pasodinti svogūninių gėlių: tulpių, krokų, žydrių, scylių, sniegžydrių, snieguolių. Derinkite jas su smulkiažiedėmis našlaitėmis.

Nužydėjusias pavasarines gėles keiskite vasarinėmis. O vasarines – žydinčiomis rudenį. Rudenį populiariausi yra viržiai, šalnoms atsparūs dekoratyviniai kopūstai, kalocefalai. Šie augalai gerai išlaiko struktūrą iki pavasario ir puošia savo sidabriška spalva. Žiemą kompozicijas galima papildyti pušų, kėnių, sedulų šakomis.

Struktūrinius augalus žiemą galima apšviesti, papuošti girliandomis. Taip turėsite ypatingą kaitą visais metų laikais, o per langą matysite ne kaimynus, o gražų pačių susikurtą vaizdą.

Kiek mylėsi, tiek turėsi

Dirvožemį reikėtų rinktis atsižvelgiant į augalo poreikius, tačiau daugeliui augalų pakaks ir „klasikos“ – lygiomis dalimis sumaišyto komposto ir durpių substrato. Jei vazonai ar talpos stovės saulėtoje vietoje, įmaišykite įgėrio granulių. Jos padės išlaikyti drėgmę. Visada labai naudinga įmaišyti perlito. Jis užtikrins vandens laidumą ir oro aprūpinimą šaknims.

Svarbu, kad vazonuose ar talpose būtų drenažo angos ir dugne supiltas drenažinis sluoksnis (pavyzdžiui, keramzito granulės), kad perteklinis vanduo turėtų galimybę pasišalinti ir augalai išvengtų užmirkimo.

Pasodinus augalus, žemės paviršių patariama padengti smulkiu medžio žievės mulčiu arba keramzito granulėmis. Tai taip pat padės išlaikyti drėgmę.

Nuolat prižiūrėkite augalus: pašalinkite nužydėjusius žiedynus, augalai gausiau ir ilgiau žydės. Reguliariai tikrinkite, ar augaluose nėra kenkėjų, ligų ir maistinių medžiagų trūkumo požymių. Jei reikia, genėkite arba apkarpykite, kad išlaikytumėte jų formą ir paskatintumėte sveiką augimą. Pašalinkite visus negyvus ar pageltusius lapus.

Vazonuose auginamus augalus gali reikėti dažniau laistyti nei žemėje laisvai auginamus augalus. Reguliariai tikrinkite drėgmės lygį ir laistykite, kai tik viršutinis dirvožemio centimetras yra sausas. Taip pat naudokite subalansuotas trąšas, kad jūsų augalai gautų reikiamas maistines medžiagas. Svarbu rūpintis augalais. Tinkamai laistyti, tręšti ir prižiūrėti, kad jie sveikai augtų ir puoštų jūsų balkoną ar terasą visą sezoną.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Aplinka aplinka